• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje. Žarna nerasta iki šiol, o aplinkos ministrui kyla ir daugiau klausimų: kodėl „Orlen Lietuva“ avarijos nekomentuoja?

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje. Žarna nerasta iki šiol, o aplinkos ministrui kyla ir daugiau klausimų: kodėl „Orlen Lietuva“ avarijos nekomentuoja?

REKLAMA

Dar gruodžio 28-ąją „Orlen Lietuva“ valdomame Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsiliejo nafta. Pirminiais duomenimis, į jūrą pateko apie 480 litrų naftos.

Klaipėdos apygardos prokuratūra sausio 7-ąją pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pažeidimo. Tyrimo metu siekiama nustatyti, ar įrenginiai buvo naudojami ir prižiūrimi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, aiškinamasi avarijos priežastys, žala aplinkai ir ekosistemai.

Jūroje nuskendo žarna su teršalais

Klaipėdos apygardos prokuratūra tv3.lt atskleidžia, kad avarijos metu jūroje nuskendo žarna, kurios viduje liko dar dvi tonos teršalų. Pranešama, kad žarna yra uždara ir į aplinką teršalai kol kas nėra patekę.

REKLAMA
REKLAMA

„Buvo gauta informacija, kad plaukiojančioje žarnoje, kuri jungė laivą su plūduru, atsijungė avarinė mova, dėl to žarnos dalis, kuri susideda iš keturių dalių, apie 40 metrų, atsijungė ir pradingo“, – sako Klaipėdos apygardos prokurorė Vilija Žukauskienė.

REKLAMA

Prokurorė pasakoja, kad vos avarijai nutikus žarnos buvo ieškota, tačiau jos neradus, paieškos buvo sustabdytos. Šiuo metu, V. Žukauskienės teigimu, ir prokuratūra, ir „Orlen Lietuva“ sprendžia, kaip greičiau rasti pasimetusią žarną. Gali būti, kad nutrūkusi žarna yra kur nors Latvijos teritorijoje.

„Situaciją apsunkina tai, kad buvo labai stiprios srovės tuo metu ir paviršinė, ir giluminė srovė. Galimai atitrūkusi žarna su dviem tonom naftos gali būti kažkur tai Latvijoje. Tarptautiniu mastu pranešta, visi laivai turėtų žinoti. <…> Įvairių versijų, gal kažkur užsikabinę, viena movos dalis turėtų priskęsti, gal kažkur užsikabino, nes Latvijos dugnas labai akmenuotas yra“, – komentuoja V. Žukauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip praneša prokurorė, kol kas nėra duomenų, kad žarnos viduje esantys teršalai būtų išsilieję į aplinką.

„Žarna vien dėl to pavojinga, kad joje yra nafta. Dvi tonos naftos. Ta žarna, atsijungė mova, bet galai turėtų būti užspausti ir į gamtą dar neturime duomenų, kad išėjo dvi tonos naftos, niekas nepranešė“, – sako V. Žukauskienė.

Kaip sako prokurorė, tyrimui kliudo ir pandemija. Dėl Covid-19 dar neapklausti „Orlen Lietuva“ darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasigenda „Orlen Lietuva“ veiksmų

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susidariusią situaciją vertina kritiškai. Ministro teigimu, trūksta komunikacijos iš „Orlen Lietuva“.

„Man atrodo, naftos išsipylimas šiuo atveju turi būti pilnai apskaitytas ir aš vis dar laukiu, kada „Orlen“ kažką pasakys viešai ir pakomentuos, nes jie, suprantu, net nuo žurnalistų kol kas bėgioja“, – tv3.lt sako S. Gentvilas.

Ministras sako kalbėjęs su įmonės generaliniu direktoriumi ir buvo informuotas, kad „Orlen Lietuva“ audituoja ir peržiūri vamzdyną, bando išsiaiškinti įvykio priežastis.

REKLAMA

Veiksmų žada imtis ir pati ministerija. Aplinkos ministro teigimu, tokia avarija yra nepateisinama ir ateityje panašūs scenarijai pasikartoti negali.

„Mes kartu su Aplinkos apsaugos agentūra persižiūrėsime pačią technologiją, ar ji yra vėliausia, ar geriausia įmanoma technologija tokiems krovos mechanizmams. Jeigu matysime, kad yra geresnių technologijų, su įmone šnekėsime, kad jie į tai investuotų.

Apkrovos yra milžiniškos tame terminale, milijonai tonų naftos yra perkraunami. Čia nekalbama apie kažkokio tankerio išsiliejimą, žarnos pertrūkimas, kur yra automatiniai stabdymo mechanizmai, nelįsiu į technologijas, bet, man atrodo, reikėtų įsivertinti, ar tai yra geriausia prieinama technologija ir Baltijos jūroje, kuri ir taip užteršta, kitokios nei geriausios technologijos net nebūtų naudojamos“, – komentuoja S. Gentvilas.

REKLAMA

Kiekvienas lašas pavojingas

Avarijai Būtingės terminale įvykus, Baltijos jūroje susiformavo beveik keturių kilometrų ilgio ir šimto metrų pločio teršalų dėmė. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas Eugenijus Valikovas tuomet sakė, kad išsiliejusios naftos kiekis nebuvo didelis ir pavojingo poveikio gamtai nesukėlė.

Tačiau aplinkos ministras S. Gentvilas laikosi kitokios nuomonės – kiekvienas lašas teršalų yra pavojingas.

„Kalbant apie Naftos poveikį gamtai, tai pavojingiausia yra, visų pirma, paukščiams, kurie ypač šaltu metu atskrenda peržiemoti į Baltijos pajūrį iš tolimosios šiaurės. Jiems čia yra šilčiau. Paukščiai, išsipurvinę su nafta, tiesiog žūna dėl to, kad jų riebalinis sluoksnis sušlampa ir jie arba nuskęsta, arba sušąla, nes pūkai sulimpa ir nebeapsaugo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antras dalykas, pats suminis užterštumas Baltijos jūroje jau yra toks didelis, kad kai kurių žuvų nerekomenduojama valgyti iš Baltijos jūros, nes jos kaupia savyje kai kuriuose organuose viską nuo gyvsidabrio iki sunkiųjų metalų“, – sako S. Gentvilas.

Ministrui ramybės neduoda tai, kad Būtingės avariją praėjusių metų gale nutiko nesant jokioms ekstremalioms sąlygoms. Kaip teigia ministras, ant „Orlen Lietuva“ priklausančio plūduro yra teršalų užfiksavimo prietaisai, tad kodėl jie nutikus nelaimei nesuveikė, įmonė turėtų pasiaiškinti.

REKLAMA

„Tokie naftos išsiliejimai, kurie net ne avarijos metu, o elementariomis gamtinėmis sąlygomis, ne kažkokio uragano metu, be galo neramina. Akivaizdu, kad kažkas buvo pražiopsota ir net tankeriui neprisijungus tokie įvykiai vyksta, tai tikrai neramina“, – komentuoja S. Gentvilas.

Aplinkos apsaugos departamentas, „Orlen Lietuva“ situacijos nekomentuoja. „Orlen Lietuva“ tv3.lt žurnalistams teigė vykdantys tyrimą ir savo įmonėje, platesnius komentarus visuomenei žada tyrimui pasibaigus bei platesnėms išvadoms paaiškėjus.

REKLAMA

Klaipėdos apygardos prokuratūra skaičiuoja, kad gamtai padaryta žala gali siekti 26 tūkst. eurų.

Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ naftą importuoja nuo 2006 metų, kai Lenkijos koncernas „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“.

Nuo 1998 metų veikiančiame Būtingės terminale 1999–2008 metais yra įvykę keturi didesni ar mažesni incidentai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų