Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklose žada papildomą kūno kultūros pamoką per savaitę. Tiesa, valdininkai pastebi, kad dėl prastos vaikų fizinės būklės iš dalies atsakomybę turi prisiimti ir vaikų tėvai.
Vienos Kelmės rajono gimnazijos vadovybė pastebi, kad vaikai mėgsta paspardyti kamuolį, bet kasmet norinčių sportuoti ne tik per pertraukas, bet ir fizinio pamokas – mažėja.
„Mes stebim mokinių nenorą, kartais tingėjimą sportuoti. Dažnai tam pasitarnauja ir tėvai, kurie rašo pateisinimus, prašymus atleisti, kai tuo pat metu mokinys sėkmingai nedalyvavęs kūno kultūros pamokoje, sėkmingai sportuoja per pertraukas mokyklos stadione, laksto koridoriais“, – teigia gimnazijos direktorė Rima Andrulienė.
Fizinio ugdymo mokytoja paantrina – kai kurie tėvai piktinasi pedagogų noru ne tik vaikus mankštinti, bet ir daryti tai gryname ore. Tad kasmet vaikai tampa fiziškai silpnesni.
„Būna ir bara mus tėveliai, bet bandom išaiškinti ir tėveliams, kad būtent tas grynas oras naudingas jų vaikų sveikatai. Ir kuo jie bus įvairesnėje aplinkoje, tie vaikai, tuo jie bus sveikesni. Jie gaus šalto oro, karšto oro, ir mažiau sirgtų“, – sako fizinio ugdymo mokytoja Vilija Abrutienė.
Kai kurių šalies mokinių tėvai teigia turintys duomenų, kad bent keturiasdešimt procentų mokyklinio amžiaus vaikų turi atleidimo nuo fizinio ugdymo pamokų raštelius. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija to nepatvirtina, esą nėra statistikos, kiek vaikų periodiškai atleidžiami nuo fizinio pamokų, kiek jų dėl sveikatos fizinio nelanko visai.
Situacijos ministerija nedramatizuoja, nors sako, kad jeigu ir yra prastesnis vaikų fizinis aktyvumas, dėl to atsakomybę turi prisiimti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Nors valdininkai paantrina, naujovių mokyklose bus.
„Dėmesys mūsų visų krypsta ir į pačias fizinio ugdymo pamokas. Mes padidinome fizinio ugdymo pamokų kiekį, nuo dviejų iki trijų. Bet ir su atnaujintu ugdymo turiniu, su atnaujinta fizinio ugdymo pamoka, akys krypsta į pamoką, į pamokos kokybę“, – sako ministerijos atstovė Jolanta Navickaitė.
Tobulėti teks ir patiems pedagogams. Jiems teks pasukti galvą, kaip sudominti vaikus sportuoti. O kol kas apie tai, kad vaikai itin prastai fiziškai pasiruošę vis garsiau kalba ir policija, ir kariuomenė.
Pakliuvę į pradinę privalomąją karo tarnybą jaunuoliai neišlaiko elementariausių fizinio pasirengimo testų.
„Elementarių pratimų, atsispaudimas, atsilenkimas, bėgimas, ištvermė, ko reikia kiekvienam kariui. Tas ir matosi labiausiai“, – teigia Lietuvos kariuomenės atstovas Remigijus Katinas.
O kol kas kariuomenėje moterims sekasi labiau nei vyrams.
„Kartais geresnis, kartais ne, bet iš esmės jos labiau motyvuotos, kadangi merginos į kariuomenę visos ateina tik savo noru, jos papildomai ruošiasi, kad patektų“, – sako R. Katinas.
O po privalomosios tarnybos panorusiems likti kariuomenėje, teks paprakaituoti kone dvigubai. Mažiausiai kartą per metus jie turi laikyti testą, ir su neišlaikiusiais kariuomenė atsisveikina. Tokių per metus būna apie dešimt.
Policija taip pat stebi labai prastą fizinį jaunimo pasirengimo lygį. Šiemet kas trečias iš panorusių tapti policininkais Lietuvos policijos mokykloje neišlaikė fizinio pasirengimo testo ir negali tapti pareigūnu.
Prastesnės fizinės formos, kaip prisipažįsta Policijos generalinis komisaras, ir dabartiniai pareigūnai. Kadangi pareigūnų labai trūksta, o dalis dirbančiųjų turi rimtų susirgimų, jų fizinis patikrinimas nuo šiol truputį supaprastintas.
„Pagal pageidavimą yra tam tikros alternatyvos praeiti atstumą pėsčiomis. Ir sugriežtinti reikalavimai, kad pareigūnas turėtų sportuoti ne vieną kartą per metus, kai jam reikia išlaikyti tam tikrus normatyvus, bet būtų užtikrinama sistema, kad jis visus metus nuosekliai lankytų fizinio lavinimo užsiėmimus. Ir reikia pripažinti, kad dėl kovido buvo į tuos dalykus pažiūrėta pro pirštus“, – teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Labiau į policijos pareigūnų fizinę patikrą pažiūrėta po to, kai pernai po normatyvų laikymo Šiauliuose mirė policininkas. Be to, generalinis komisaras neslepia – supaprastinti sąlygas reikia ir dėl policijos pareigūnų trūkumo. Šiuo metu jų stygius siekia per trylika su puse procento ir yra juntamas visoje Lietuvoje.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
