• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvūnų mylėtojai linkę šerti beglobes kates, tačiau retas kuris susimąsto, kokios gali būti tokio savavališko elgesio pasekmės. Štai vilnietė 3 metus kentė nuo jos daugiabutyje įsiveisusių blusų, kurias atnešė ne kas kitas, o benamės katės, kol galiausiai besilaukianti jauna moteris su šeima išsikraustė. Ramybės neduodančius kenkėjus tenka naikinti chemikalais, o specialistai įspėja apie šių medžiagų žalą žmogaus sveikatai. 

Gyvūnų mylėtojai linkę šerti beglobes kates, tačiau retas kuris susimąsto, kokios gali būti tokio savavališko elgesio pasekmės. Štai vilnietė 3 metus kentė nuo jos daugiabutyje įsiveisusių blusų, kurias atnešė ne kas kitas, o benamės katės, kol galiausiai besilaukianti jauna moteris su šeima išsikraustė. Ramybės neduodančius kenkėjus tenka naikinti chemikalais, o specialistai įspėja apie šių medžiagų žalą žmogaus sveikatai. 

REKLAMA

Blusa – tai itin judrus kenkėjas, sukeliantis niežulį ir įkandimus. Jos plinta įvairiais keliais, taigi, gali įsiveisti net ir tvarkingo žmogaus namuose. Jei pastebite palei grindis šokčiojančius padarėlius, tai ženklas, kad gali tekti kviesti blusų naikinimo tarnybas.

Vilniaus viduryje – blusų židinys

Vilnietė Ieva atskleidė, kaip gyvendama daugiabutyje 3 metus iš eilės kamavosi dėl blusų antplūdžio. Pasirodo, šiuos kenkėjus į namo rūsį bei laiptinę atneša beglobės katės, kurias kaimynai šeria netoliese gyvenamojo namo. Dėl tokio neatsakingo gyvūnų šėrimo viso Žirmūnų daugiabučio gyventojai priversti kentėti nuo parazitų.

REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt domėjosi, iš kur Tuskulėnų gatvės daugiabutyje kasmet masiškai paplinta blusos. Moteris paaiškino, kad pagrindinis jų šaltinis – aplink namą besitrainiojantys beglobiai gyvūnai.

REKLAMA

„Žmonės šeria tuos katinus, o katinai į rūsį lenda. Yra moteriškė, kuri aplink namą eina, maitina. Kaip ir gaila tų gyvūnų, o iš kitos pusės, tai kiekvienų metų problema būna blusos. Rūsį žmonės kartais užkala, paskui ta moteriškė, matyt, atkala tuos langelius, kad katės galėtų sulįsti. Vienu žodžiu, katės ten gyvena ir kačiukų vedasi. Problema nesibaigianti“, – komentavo ji.

Specialistai nurodo, kad gyventojai turi liautis maitinę kates, nes kitaip parazitai ir toliau plis.

REKLAMA
REKLAMA

„Atsiranda rūsyje blusų. Jos ir į laiptinę įeina, ir aplink namą, ir į butus išsineša. Kai naikino, mums aiškino, kad kol žmonės aplinkui maitins kates, blusos taip periodiškai ir bus“, – dalijosi Ieva.

Moters teigimu, dažniausiai parazitai suaktyvėja rugpjūčio mėnesį, kai oro temperatūra siekia aukštumas. O tv3.lt kalbintas blusų naikinimo specialistas Egdaras Baltrušaitis nurodė, kad kenkėjai labiausiai plinta žiemą, nes juos pernešantys gyvūnai ieško šilumos ir spiečiasi aplink gyvenamuosius namus. Taip pat blusos gali prikibti prie žmogaus ir netikėtose vietose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mitas, kad yra atskirai gyvūnų blusos ir atskirai žmonių blusos. Tos pačios blusos, kurios yra pas katiną, gali laisvai įkasti žmones. Dažniausiai gyvūnai laukiniai perneša, kai laiptinėse glaudžiasi. Turguje gali užšokti, parsineša ant drabužių. Nereikia būti netvarkingu žmogumi, kad tu jų turėtum“, – teigė jis.

Parazitai suaktyvėja žiemą

Įmonės Kenkejunaikinimas.lt specialistas E. Baltrušaitis pasakojo, kokiu metų laiku paprastai gyventojai kreipiasi dėl apnikusių blusų.

REKLAMA

„Dažniau kreipiasi žiemą. Kartą arba porą kartų per savaitę paskambina būtent dėl blusų. Dažniausiai purškiame pavienius butus, ne visą namą, nes blusas lengviau išnaikinti negu blakes, tai nebūtina daug chemijos išpurkšti per visus butus“, – teigė jis.

E. Baltrušaitis paaiškino, kaip vyksta blusų naikinimo procesas. Jo teigimu, procedūrą galima atlikti greitai.

„Purškimas atliekamas vieną kartą, nes vieno vizito užtenka. Ir kiaušinėlius veikia chemija, ir pačias blusas momentaliai“, – sakė jis.

REKLAMA

Specialistas tikino, kad blusų patekimo takus į būstą galima izoliuoti – taip jos nepasklinda po visus butus. „Tarkime, yra piktybinių kaimynų, kurie nesutinka naikintis parazitų. Tokiu atveju, izoliavus savo butą, daugiau tų kenkėjų neturėsite“, – teigė jis.

Taip baiminosi dėl sveikatos, kad išsikraustė

Moteris pasakojo, kad name paplitus blusoms, ji jausdavosi lyg ant adatų. Daugiausiai ji baiminosi dėl savo šeimos narių sveikatos, nes vienintelis kelias išnaikinti parazitus yra purkšti chemines medžiagas. O tikslios datos, kada bus naikinamos blusos, niekas gyventojams nepranešdavo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Problema ta, kad mums niekada nepraneša tikslios datos, kada naikins blusas. Tiesiog sako: Kažkada atvažiuos. Šiais metais aš laukiuosi ir prašiau, kad pasakytų tikslią dieną, kad galėčiau išsikraustyti. Jie aiškina, kad tie chemikalai žmonėms nekenkia.

Mes pirmame aukšte gyvename, chemikalais kvėpuojame. Jie tiesiog bet kada atvažiuoja, patys su skafandrais, išpurškia tau nežinant ir laiptinę, ir rūsį. Ir būdama nėščia, pavyzdžiui, galiu nueiti į rūsį ir prisikvėpuoti visko, ko įmanoma. Net jeigu esi nėščia, tai niekas neperspės, kad tądien naikins blusas“, – minėjo vilnietė.

REKLAMA

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT paaiškino, kad blusoms naikinti naudojami biocidai: insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai. Šie produktai, naudotini tik veterinarinės higienos tikslais gyvūnų auginimo, laikymo vietose ir transportavimo priemonėse. Ne gyvūnams gydyti naudojami biocidai dažniausiai skirti tik profesionaliam naudojimui, komentavo VMVT viešųjų ryšių specialistai.

O štai kenkėjų naikinimo įmonės atstovas E. Baltrušaitis dalijosi, kad chemija gali pakenkti žmonėms, todėl reikia imtis saugumo priemonių. Naikinimui paprastai naudojami insekticidai, o jų įkvėpus gali kilti šalutinis poveikis.

REKLAMA

„Reikia išvykti būtinai 8 valandoms iš namų. Dažniausiai atvažiuojame iš pat ryto, žmonės išeina į darbus, grįžta, prasivėdina ir gali jau naudotis patalpomis. Insekticidai yra aktyvios medžiagos, jos veikia 8 valandas, tai viduje būti negerai, kvėpuoti tomis medžiagomis“, – komentavo jis.

Chemikalų kvapo Ieva sakė neužuodžianti, bet neabejojo, kad jie gali kirsti per sveikatą. Ji nurodė erdves, kuriose paskleidžia chemikalus: naikintojai purškia chemines medžiagas rūsyje, pirmo aukšto laiptinėje aplink įėjimą ir aplink butų langus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Blusų naikinimo procedūros Ievos šeimai sukėlė daug nepatogumų. Saugodamiesi cheminių medžiagų vilniečiai net mėnesiui palikdavo namus. Taip pat Ieva spėjo, kad sykį chemikalai jos dukrai sukėlė stiprią alergiją.

„Vienais metais mano mergaitė buvo, nežinau, ar nuo skiepo, ar nuo blusų (kažkaip viskas sutapo), atsidūrė ligoninėje. Galbūt alerginė reakcija buvo. Vienas iš mano šeimos gydytojo komentarų buvo, kad galbūt galėjo būti nuo chemikalų. Pavyzdžiui, suaugęs nejaučia, bet 1 metų vaikas, sakykime, jų įkvėpė ir galbūt alergiją iššaukė. Dėl to kelintus metus mes rugpjūčio mėnesį išsikraustome iš to buto“, – teigė moteris.

REKLAMA

Atsakė, kaip namuose atpažinti kenkėjus

Namuose užsiveisę parazitai gali tapti tikru galvos skausmu. Ieva dalijosi, kad blusos skaudžiai sukanda odą ir gali platinti ligas.

„Pajaučiame parazitus, nes blusos sukanda. Pirmais metais net nepastebėjome, galvojome, ko mes čia visi sukąsti, odą niežti. Kažkas eina į rūsį ir jos kojas visas aplimpa. Tada įeina į laiptinę, ten paplinta, o iš laiptinės į butus. Išnaikinti jas sunku. Jos tiesiog naktį tave graužia. Blusos dar ir ligas nešioja. Mes neužsikrėtėme, bet vis tiek nehigieniška viduryje Vilniaus su blusomis gyventi 3 metus iš eilės“, – pasakojo moteris.

REKLAMA

E. Baltrušaitis papildė, kad žmonės skundžiasi blusų sukeltu niežėjimu ir įkandimais. „Įkandimai dažnai būna panašūs į blakės, bet daugiau blusų įkandimai yra pavieniai, atrodo kaip susiliejimai, pabėrimas“, – sakė jis.

Blusas galima nesudėtingai atpažinti. Jos yra judrios ir, skirtingai nei blakės, nesislepia dienos metu.

„Reikėtų pasižiūrėti visus kambarius akylai ties grindjuostėmis, tamsaus kambariuko vietas apeiti. Jeigu yra blusų, tai jos šokinėja dieną naktį. Pakankamai gerai matosi, tai vizualiai nesunku pamatyti. Jų kūneliai smulkūs“, – dalijosi patirtimi specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Šerti katėms reikia specialaus leidimo

Institucijas pasiekia aibė skundų apie netinkamai šeriamas beglobes kates ir dėl to kylančius nepatogumus aplinkiniams gyventojams.

„Sulaukiame skundų, kad gyventojai šeria kates su savivaldybių administracijomis nesuderintose vietose, kad teršiama aplinka, kad katės laikomos bendros paskirties patalpose ir panašiai“, – komentavo VMVT.

Taip pat tarnyba atkreipė dėmesį, kad neprižiūrėti gyvūnai gali platinti ne vieną ligą, kuri kenksminga ir žmogui.

„Beglobės katės tarpusavyje gali užsikrėsti kačių koronos virusas (FCoV) ir infekciniu peritonitu (FIP), imunodeficito virusu (FIV), leukemijos virusu (FeLV), kačių rinotracheitu, blusomis, niežais, grybeliu ir kitomis ligomis. Deja,  niežai ir grybelis gali būti perduodami ir žmonėms, kurie turi kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais. Pasiutligės Lietuvoje nebuvo nustatyta paskutinius trejus metus, todėl šios ligos rizika yra maža. Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Namuose gyvenantys šunys ir katės turi būti reguliariai gydomi nuo išorės ir vidaus parazitų“, – teigė VMVT specialistai.

Neatsakingas benamių gyvūnų šėrimas sukelia blusų antplūdžius, todėl gyventojai turėtų laikytis kelių taisyklių, norėdami išvengti parazitų.

REKLAMA

Kačių šėrimo taisykles reguliuoja kiekviena savivaldybė atskirai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje įrengti 45 ilgalaikiai žiemos nameliai katėms, nurodo nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.

„Į šiuos namelius reikėtų žiūrėti kaip į vieną sudedamųjų bešeimininkių kačių šėrimo programos dalių, o pati programa yra ypač reikalinga kontroliuojant beglobių kačių populiaciją, valdant ligų plitimą ir išlaikant tvarką. Patys nameliai yra itin šilti, kadangi yra apšildyti ir pakelti nuo žemės, todėl padeda katėms išgyventi šaltas žiemas, pasislėpti nuo lietaus, taip pat ir pasislėpti ramiai pamiegoti“, – komentavo viešosios įstaigos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Pagal taisykles benamius gyvūnus galima šerti tik savivaldybės patvirtintose vietose, savivaldybės leidimas išduodami konkrečiam fiziniam asmeniui. Už kačių šėrimą atsakingi asmenys taip pat turi pasirūpinti beglobių gyvūnų sveikata, kastracija arba sterilizacija.

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, kad kates būtina šerti laikantis nustatytos tvarkos vien dėl pačių keturkojų saugumo. „Kone didžiausia problema turbūt yra tai, kad netvarkingas kačių šėrimas piktina kitus gyventojus ir kartais iššaukia juose agresiją pačioms katėms, tad na tikrai reikėtų kates šerti tvarkingai ir su leidimais jau vien dėl jų pačių saugumo“, – sako ji.

REKLAMA

Šerti kates po daugiabučių balkonais galima tik gavus raštišką aplinkinių butų gyventojų sutikimą. Be to, būtina palaikyti šėrimo vietų švarą, rekomenduojama nenaudoti jokių medžiaginių patiesalų, skudurų, o toje vietoje patiesti šiaudų.

Tiems, kas nesilaiko laukinių kačių šėrimo taisyklių, gresia admnistracinė atsakomybė: bauda nuo 30 iki 120 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų