• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Itin retas radinys Kelmės rajone, kasant smėlio karjere iš gelmių pasirodė unikalios juodos spalvos akmens stulpas. Jį pastebėjęs žmogus susidomėjęs pranešė, kad rado suakmenėjusį medį, tačiau paaiškėjo, kad tai vienintelis toks Lietuvoje smėlio smiltainis.

Itin retas radinys Kelmės rajone, kasant smėlio karjere iš gelmių pasirodė unikalios juodos spalvos akmens stulpas. Jį pastebėjęs žmogus susidomėjęs pranešė, kad rado suakmenėjusį medį, tačiau paaiškėjo, kad tai vienintelis toks Lietuvoje smėlio smiltainis.

REKLAMA

Smėlio karjere Kelmės rajone pramogavęs žmogus nustebino geologus paskambinęs ir pranešęs, kad mato keistą darinį. 

„Ar gali būti smėlio karjere suakmenėjęs medis? Labai įdomus klausimas – suakmenėjęs medis. Žodžiu, tas smiltainio stulpas padarė didelį įspūdį žmogui“, – teigia geologas Jonas Satkūnas.

Apžiūrėję geologai įsitikino, kad tai nors ir panašu į suakmenėjusį medį, kokių galima rasti, pavyzdžiui, Graikijoje, tačiau vis tik tai vienintelis toks Lietuvoje atkastas juodas smiltainio stulpas, per ilgus tūkstantmečius hidrocheminių mineralizacijos procesų metu sucementuotas smėlis, šis dar padengtas juoda mangano oksido plutele.

REKLAMA
REKLAMA

„Padarysim dar tyrimus, pažiūrėsim jo sudėtį. Įdomiausias dalykas ta juoda plutelė, kuri nebūdinga smiltainiams. Ir tai yra gana retas reiškinys, tiksliau pirmas atvejis, kai matom tokios spalvos pluta padegtą smiltainį“, – kalba J. Satkūnas.

REKLAMA

Smiltainių atodangų randama ir daugiau, Šventosios upės slėnyje ar netoliese esančiame kitame smėlio karjere. Tačiau čia jie kitokie – šviesios spalvos.

Šio smiltainio tekstūra rodo kaip susideda smėlio sluoksniai ir rodo jo kilmę, kurią skaito geologai. Tai gali būti 16–20 tūkstančių metų amžiaus, paskutinio ledynmečio metu paskutinėje jos stadijoje, ledynui tirpstant susidaręs darinys.

„Sucementuotas smėlis rodo, kad čia yra prieledyninių marių pakrantės dariniai, susiklostę lėtai įtekant ledo tirpsmo vandenims, kurie palengva nešė smėlio sluoksnius, smėlio smilteles ir suklostė juos į prie krantinę deltą“, – aiškina J. Satkūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Keisti akmenys visuomet mūsų tautosakoje ir istorijoje turi kažkokią reikšmę, apie juos sekami padavimai, legendos ar sakmės, dažniausiai, kad tai velnio neštas ir pamestas akmuo. Ir šis smiltainis pažiūrėjus iš šono gali priminti žmogaus veidą. 

„Jei šie smėlio klodai, smiltainio klodai, būtų buvę matomi nuo prieš istorinių ar istorinių laikų, žmonėms žinomi, tai be abejo apie juos jau būtų žinoma, būtų legendos, būtų pasakos. Akivaizdu kad šitas dalykas, smiltainio klodai, pasirodė žemės paviršiuje tiktai dabar kasant smėlį karjere“, – sako J. Satkūnas.

Geologai sieks, kad šis unikalus tamsusis smėlio smiltainis – dar vadinamas akmeniniu medžiu – būtų išsaugotas ir būtų galimybė į jį pažiūrėti visiems norintiems susipažinti su šiuo keistu gamtos reiškiniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų