Europoje plinta reikalavimas į aukščiausių kompanijų vadovų postus priimti moteris. Kvota – 40 procentų.
Prancūzų kompanijos skubiai ieško moterų. Karjeros galimybė – vieta direktorių taryboje. Artimiausiais metais kompanijoms vadovaujančiuose postuose teks įdarbinti apie 1 350 moterų. „Galvų medžiotojų“ vertinimu, būtent toks skaičius leis įgyvendinti sausio 13 dieną Prancūzijos parlamento priimta įstatymą. Juo remiantis, 2017 metais 40 proc. akcinių bendrovių ir kompanijų, kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. eurų, direktorių tarybose turės užimti moterys. Neįvykdžius šios kvotos laukia griežtos sankcijos: vyrų direktorių paskyrimas bus laikomas neteisėtu, dar daugiau – bus draudžiama mokėti už darbą visai tarybai, rašo forbes.ru.
Norvegų patirtis
Prancūzija – ne pirmoji Europos valstybė, kuri taip radikaliai kišasi į vadovų skyrimą privačiose kompanijose. 2007 metais panašus įstatymas buvo priimtas Ispanijoje. Ten 40 proc. kvota numatyta 2015 metams. Tiesa, ispaniškasis įstatymas švelnesnis ir yra rekomendacinio pobūdžio. Jokių sankcijų prieš kompanijas kol kas nenumatyta.
Pirmąja šalimi, prieš aštuonerius metus nustačiusia atitinkamas kvotas, tapo Norvegija. Stambiojo verslo atstovus tai varė į neviltį. 2003 metais tik 7 proc. vietų akcinių bendrovių tarybose užėmė moterys. Iki 2008 metų iš kompanijų buvo pareikalauta skaičių padidinti beveik šešis kartus – iki 40 proc. Šiandien Norvegija – rekordininkė pagal moterų skaičių verslo elite. Apžvelgdamas reformą, Norvegijos vaikų reikalų, lyčių lygybės ir integracijos ministras Audunas Liusbakkenas neslėpė pasididžiavimo: „Paskutiniai duomenys liudija, kad kompanijose išaugo aukštas pareigas užimančių moterų, kurių nepalietė kvotų įstatymas, skaičius. Moterys, esančios direktorių taryboje, – visų matomos, „apaugusios“ kontaktais ir dėl to gauna naujų darbo pasiūlymų.“
Auksinių sijonų amžius
Ar toks valstybės įsikišimas pasiteisins? Norvegų patirtis rodo, kad pirmaisiais metais pradėjus taikyti kvotas, kompanijos pralaimėjo. Mičigano universiteto tyrimo, publikuoto 2009 ir 2010 metais, išvadose rašoma, kad reforma turėjo neigiamą įtaką bendrovių finansiniams rezultatams. Tiesa, mokslininkai aiškina, kad moterys ne prasčiau vadovauja nei vyrai. Vengdamos galimų sankcijų, norvegų kompanijos į tarybas skuba kviestis jaunas ir nepatyrusias naujokes. Pavyzdžiui, naftos kompanija „DNO International“ 2007 metais į direktorių tarybą paskyrė dvi moteris. Nei viena jų iki tol nedirbo naftos sektoriuje. Be to, auksiniai sijonai (būtent taip Norvegijoje pradėjo vadinti įtakingas verslo moteris) vienu metu dirbo ne vienoje, bet 3–12 kompanijų. Toks krūvis neigiamai veikia darbo kokybę.
Tačiau ištikus krizinėms situacijoms, kompanijų vadovybėse nepamainomi nauji žmonės. 2003 metais stambiausioje norvegų naftos kompanijoje „Statoil“ kilo korupcijos skandalas. Paaiškėjo, kad kompanija Irane už naujus kontraktus sumokėjo 15,2 mln. kronų kyšį. Direktorių taryboje pirmiausia į tai sureagavo moterys – jos sušaukė neeilinį tarybos posėdį ir pareikalavo, kad generalinis direktorius atsistatydintų. „Taip pasielgėme, nes mūsų moraliniai principai buvo aukštesni. Mes tiesiog nebuvome „vyrų klubo“ dalis. Buvome nepriklausomos ir mums užteko drąsos tokiam žingsniui“, – verslo mokyklos „Tuck School of Business“ tinklalapyje pasakojo viena iš trijų moterų Eli Setermoen.
Pirmenybė mišrioms
Amerikiečių profesorius Scotas Page'as, nagrinėjantis sudėtingas ekonomikos, politikos ir sociologijos sistemas, parengė matematinį modelį, kuris padeda įrodyti, kad grupės, sudarytos iš skirtingos lyties ir kilmės žmonių, su skirtinga gyvenimo patirtimi ir mastymo būdu, su užduotimis susidoroja geriau, nei vienos lyties grupės.
Tyrimas, kurį 2007 metais atliko kompanija „McKinsey“ patvirtina: kompanijos, tarp kurių aukščiausio lygio vadovų nemažai moterų, plečiasi sėkmingiau už konkurentus, kuriems vadovauja tik vyrai. 2007–2009 metų duomenimis, kapitalo rentabilumas kompanijose, kuriuose darbavosi mišri vadovybė, buvo 41 proc. didesnis, nei kompanijose su išskirtinai vyriška vadovybe.
„Kompanijų, kurių direktorių tarybose yra ne mažiau nei trys moterys, „sveikata“ – daug geresnė“, – teigia Claudia Nemat, įmonės „McKinsey“ vyresnioji partnerė. „McKinsey“ tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys naudoja skirtingą vadovavimo stilių, pavyzdžiui, moterys gali geriau paaiškinti, ko jos tikisi iš kolegų ir pavaldinių. Vyriai dažniausiai sprendimus priima su niekuo nesitarę. Šie bruožai nei blogi, nei geri. Svarbiausia – teisingas jų derinys skirtingose situacijose.
„Vienos moters direktorių taryboje per maža, kad padėtis pasikeistų. Tokiais atvejais moterys stengiasi prisitaikyti ir perimti vyrišką bendravimo stilių. Būtina pasiekti kritišką, 30 proc. moterų masę“, – teigia C. Nemat.
Talentų fondai
Pagrindinė moterų problema – pastangos suderinti darbą ir šeimą. Tai tvirtina dauguma „McKinsey“ apklausos dalyvių (57 proc. moterų ir 47 proc. vyrų). Būtent tokiame amžiuje, kai vyrai kopia karjeros laiptais, moterims tenka sėdėti namuose su vaikais.
„Moterys tiesiog praleidžia svarbiausiąjį karjeros etapą, – sako C. Nemat. – Tradicinėse visuomenėse galvojama, kad moterys turi rūpintis šeima, o vyrai – uždirbti pinigus.“ Tačiau kvotas moterims ji laiko paskutine priemone, kurios reikėtų imtis. Vietoj to privačioms kompanijoms naudingiau pačioms skatinti moteris siekti karjeros, stebėti, kad būtų teisingai pasirenkami kandidatai į vadovaujančias pozicijas, organizuoti tobulinimosi seminarus, atidaryti privačius darželius.
Tokiu keliu žengia daugelis stambių Europos kompanijų – Italijos „UniCredit Group“, Vokietijos „Deutsche Telekom“. Pastarosios personalo vadovas Tomas Zelbergas sako: „nesvarbų kokios lyties žmogus būtų, svarbiausia sudaryti vienodas sąlygas talentingiausiems.“
Vokietijos telekomunikacijų koncernas paskelbė, kad 2015 metais 30 proc. visų vadovaujančių pozicijų užims moterys. Pirmas žingsnis šia kryptimi – programos, leidžiančios suderinti darbą ir šeimą. Darbuotojams, kurie augina mažus vaikus arba prižiūri senus tėvus, siūloma rinktis ne visą darbo dieną. Kompanijos filosofija: šeima neturi trukdyti karjerai.
„Per pirmąjį pusmetį nuo programos pradžios tėvystės atostogų išėjusių vyrų skaičius išaugo 40 proc. “, – sako jis. Kompanijos planai – toliau plėtoti vaikų darželių ir auklių paieškos sistemą, bet svarbiausia – peržiūrėti kandidatų į vadovaujančius postus atrankos mechanizmą. Personalo skyrius žada stebėti, kad „talentų fonduose“ – vadybininkų grupėse, kurie pasižymi geriausiomis savybėmis ir tikimybe būti paaukštintais – moterys būtų tinkamai pristatytos. Jei Vokietija paseks Prancūzijos pavyzdžiu ir įves kvotas moterims, „Deutsche Telekom“ bus tinkamai pasirengusi.
