• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos ekonomika I pusmetį išliko pakankamai geros būklės. Metams persiritus į antrą pusę mažėjo išorinių rizikos veiksnių įtaka – Vakarų Europos ekonomika ėmė atsigauti. Lietuvos ir Latvijos BVP augimas II ketv. šiek tiek viršijo mūsų prognozes, o Estijos skaičių būta prastesnių. Koreguojame visų 2013 metų Baltijos šalių BVP augimo lūkesčius: Lietuvos ekonomikos augimo prognozę didiname nuo 3,0 iki 4,0 proc., Latvijos – nuo 3,0 iki 4,2 proc., Estijos – mažiname nuo 2,0 iki 1,4 proc.

Lietuvos ekonomika I pusmetį išliko pakankamai geros būklės. Metams persiritus į antrą pusę mažėjo išorinių rizikos veiksnių įtaka – Vakarų Europos ekonomika ėmė atsigauti. Lietuvos ir Latvijos BVP augimas II ketv. šiek tiek viršijo mūsų prognozes, o Estijos skaičių būta prastesnių. Koreguojame visų 2013 metų Baltijos šalių BVP augimo lūkesčius: Lietuvos ekonomikos augimo prognozę didiname nuo 3,0 iki 4,0 proc., Latvijos – nuo 3,0 iki 4,2 proc., Estijos – mažiname nuo 2,0 iki 1,4 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vasaros mėnesiais vidutinė metinė infliacija Baltijos šalyse dar labiau prislopo. Rugsėjis Latvijoje buvo registruotas kaip ketvirtas mėnuo šiais metais su metine defliacija. Estijoje kainų augimas lieka atkakliausiais. Viena iš priežasčių tokio infliacijos tempų neatitikimo – tai, kad Estijos darbo rinkos rodikliai atrodo geriau nei Latvijoje ar Lietuvoje. Estijoje darbo užmokestis augo sparčiau, o nedarbo lygis sumažėjęs labiausiai. Prognozuojame, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija 2013 metais sieks 1,3 proc., Latvijoje – 0,1 proc. o Estijoje – 3,1 proc.

REKLAMA

Prekybos intensyvumo požiūriu Baltijos akcijų rinka III ketv. buvo gyvesnė. Visų trijų Baltijos šalių biržų apyvarta akcijomis buvo 54 proc. didesnė palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad lyginame su 2013 III ketv., kuris buvo ypač silpnas. Po ekonomikos sunkmečio investuotojai, palikę akcijų rinką, taip ir negrįžo, ir apyvartos yra gerokai mažesnės už buvusias iki ekonomikos krizės.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos draudimas importuoti lietuviškus pieno produktus atsiliepė pieno bendrovių akcijoms. Labiausiai nukentėjo daugiausiai eksportuojančiųjų – „Pieno žvaigždžių“ ir „Vilkyškių pieninės“ – vertybiniai popieriai. Pieno produktų eksportas į Rusiją nesudaro didelės Lietuvos eksporto dalies, tad reikšmingo poveikio visam ūkiui neturėtume pajusti. Vis dėlto, draudimas atsilieps IV ketv. sektoriaus bendrovių finansiniams rezultatams. Apibendrinant visą rinką, manome, kad įmonių rezultatai kaip ir II ketv. turėtų išlikti pakankamai geri, nes išorinė ekonominė aplinka bus palankesnė ir vidaus sektoriams.

Komentarą parengė Rūta Medaiskytė, "Finasta" vyr. ekonomistė.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų