• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klausimas „o kur visi?“ yra Fermi paradokso ašis. Jeigu gyvybė žemėje nėra tokia ypatinga ir unikali, tuomet kur slepiasi visos ateivių civilizacijos? Buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, kodėl gali atrodyti, jog milžiniškoje visatoje mes esame visiškai vieni. Deja, nei viena hipotezė nebuvo šimtu procentų įtikinanti ir žmonės toliau ieško atsakymo į šį klausimą.

Klausimas „o kur visi?“ yra Fermi paradokso ašis. Jeigu gyvybė žemėje nėra tokia ypatinga ir unikali, tuomet kur slepiasi visos ateivių civilizacijos? Buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, kodėl gali atrodyti, jog milžiniškoje visatoje mes esame visiškai vieni. Deja, nei viena hipotezė nebuvo šimtu procentų įtikinanti ir žmonės toliau ieško atsakymo į šį klausimą.

REKLAMA

Tačiau Rusijos nacionalinio elektronikos technologijų universiteto fizikas Aleksandras Berezinas turi savo idėją. Jis savo sugalvotą Fermi paradokso sprendimą pavadino „Atėjęs pirmas, išeisi paskutinis“. Pagal šią hipotezę, civilizacija, kuri bus pakankamai pažengusi, kad galėtų plėstis po visą visatą, anksčiau ar vėliau sunaikins visas kitas civilizacijas.

Tačiau mokslininkas nemano, kad ateivių rasė bus ypatingai žiauri. Jie gali tiesiog mūsų nepastebėti, kadangi ekspansija visatoje jiems bus svarbesnė nei mes.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie paprasčiausiai nepastebės, lygiai taip pat kaip statybininkai sunaikina skruzdėlynus, kad galėtų pastatyti namą. Skruzdėlių apsaugojimas jiems atrodo beprasmiškas“, – savo darbe, kuris dar nėra publikuotas, nes nebuvo patikrintas kitų mokslininkų, rašo fizikas.

REKLAMA

Ar žmonės užkariaus visatą?

Nors jo spėjimas iš tiesų nykus, yra vienas dar žiauresnis hipotezės aspektas. Mokslininko teigimu, mes vis dar esame čia, nes tikriausiai nesame skruzdėlės. Mes – būsimi nesuskaičiuojamų civilizacijų griovėjai.

„Jeigu pateikta hipotezė yra teisinga, ką tai pasako apie mūsų ateitį? Vienintelis paaiškinimas yra antropinis principas. Mes pirmieji pasiekėme [tarpžvaigždinį] etapą ir labai tikėtina, kad paskutiniai jį ir paliksime“, – aiškina A. Berezinas.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, A. Berezino sugalvotas paradokso sprendimas supaprastina daug prielaidų. Pavyzdžiui, plačiausiai paplitęs gyvybės apibrėžimas priklauso nuo septynių kriterijų, tačiau A. Berezinui rūpi tik vienas – augimas. Augimas skatina civilizaciją plėstis už gimtosios planetos ribų, ir jeigu plėtros poreikis tampa dominuojančia civilizacijos jėga, ji sunaikins kitas visatoje egzistuojančias gyvybės formas. Du istoriniai tokios jėgos pavyzdžiai yra kolonializmas ir kapitalizmas.

Ar tai pabaiga? Ar mums reikia keliauti į kosmosą ir jį užkariauti, nes kitaip būsime sunaikinti? Na, A. Berezinas norėtų tikėti, kad jo hipotezė yra klaidinga. Dar viena sąlyga, būtina jo sugalvotam sprendimui yra tai, kad gali būti atrasta tik netoliese esanti gyvybė. Taigi, jeigu spėsime rasti nežemišką gyvybės formą, kol dar neiname sunaikinimo keliu, galimai tapsime pasisekusia civilizacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų