• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per metus išaugo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas NATO ir Europos Sąjunga (ES), rodo antradienį skelbiamo Eurobarometro duomenys.

Per metus išaugo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas NATO ir Europos Sąjunga (ES), rodo antradienį skelbiamo Eurobarometro duomenys.

REKLAMA

Taip pat padaugėjo gyventojų, kurie palaikytų tolesnę ES plėtrą.

Palyginti su 2022 metais, pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais iki 64 procentų. Visos ES mastu pasitikėjimas Bendrija liko nepakitęs – 47 procentai. Tyrimo ataskaitos duomenims, Lietuvoje ir Danijoje yra mažiausias skaičius žmonių, nepasitikinčių ES – 24 procentai.

Augo pasitikėjimas NATO

Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių per metus išaugo pasitikėjimas NATO. Lietuvoje Aljansu pasitiki 70 proc. piliečių, visoje ES – 50 procentų. Per metus pasitikėjimas Lietuvoje padidėjo 8 procentiniais punktais, o visoje ES – 5 procentiniais punktais.

Aukščiausias pasitikėjimo šia organizacija rodiklis yra Danijoje (86 proc.), Nyderlanduose (76proc.), Suomijoje (75 proc.). Ypač mažas pasitikėjimas NATO, siekiantis 30 proc. ir mažiau, yra Graikijoje, Kipre, Slovakijoje bei buvusioje Rytų Vokietijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Narystės Aljanse siekiančioje Suomijoje užfiksuotas ir didžiausias pasitikėjimo NATO pokytis palyginti su pernai – 24 procentiniai punktai. Taip pat NATO nare siekiančioje tapti Švedijoje pasitikėjimas augo 7 procentiniais punktais, Latvijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje – po 11 procentinių punktų.

REKLAMA

Reikšmingiausiai per metus pasitikėjimas NATO mažėjo vienintelėje Estijoje – 22 procentiniais punktais.

Lietuvoje per metus 3 procentiniais punktais iki 54 proc. augo pasitikėjimas Jungtinėmis Tautomis, visoje ES jis liko nepakitęs – 48 procentai.

Per metus išaugo ir lietuvių pasitikėjimas dalimi nacionalinių institucijų: kariuomene pasitikėjo 79 proc. (2 proc. punktais daugiau), Vyriausybe – 36 proc. (9 proc. punktais daugiau), vietos valdžia – 54 proc. (2 proc. punktais daugiau), partijomis – 14 proc. (3 proc. punktais daugiau), parlamentu – 18 proc. (4 proc. punktais daugiau).

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos ataskaitą rengusio sociologo Mindaugo Degučio teigimu, turint galvoje Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, džiugina padidėjęs šalies gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

„Lietuvoje jis ūgtelėjo palyginti su tuo ką mes turėjome 2022 metų pradžioje. Tai yra džiugu toje situacijoje, kurioje mes esame, kad visuomenė mato kariuomenę, kaip patikimą instituciją“, – teigė sociologas.

Pasitikėjimas policija ir teisėsaugos sistema per metus nekito ir siekė atitinkamai 78 ir 50 procentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pritartų ES plėtrai

Per metus padaugėjo lietuvių, kurie pritartų tolesnei ES plėtrai priimant naujas šalis ateityje: šiuo metu taip manančių yra 73 proc., prieš metus – 68 procentai. Bendrai ES taip manančių – 52 proc., 5 proc. punktais daugiau nei prieš metus.

Pasak ataskaitos rengėjų, tai „vienintelis teiginys, kuriam pritariančių per pastaruosius metus akivaizdžiai padaugėjo“.

„Tikėtina, kad šis padidėjimas yra Rusijos invazijos Ukrainoje pasekmė. Galima Ukrainos narystė Europos Sąjungoje sulaukia didėjančio visuomenės pritarimo“, – teigia ataskaitos autoriai.

REKLAMA

Tiek pat pritariančių ES plėtrai kiek Lietuvoje yra tik Lenkijoje, po 71 proc. apklaustųjų ES plėtrai pritaria Maltoje, Latvijoje, Ispanijoje.

Mažiausiai pritariančių yra Prancūzijoje (33 proc.), Austrijoje (37 proc.). ir Vokietijoje (40 proc.). Vis dėlto pastarojoje pritariančiųjų ES plėtrai per metus padaugėjo 8 procentiniais punktais, Prancūzijoje ir Austrijoje, palyginti su 2022 metais, pritariančių padaugėjo atitinkamai 5 ir 9 procentiniais punktais.

REKLAMA

Labiausiai pritariančiųjų padaugėjo Nyderlanduose – 19 procentinių punktų, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje – 11-14 procentinių punktų, o Estijoje sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Mažėjo atsiskyrimo nuo ES šalininkų

Lietuvoje 56 proc. piliečių teigia turį teigiamą ES įvaizdį  – 7 proc. punktais daugiau nei prieš metus. ES vidutiniškai taip tvirtina 45 proc. respondentų – 1 proc. punktu daugiau nei prieš metus. Daugiausia teigiamą ES įvaizdį turinčių piliečių yra Airijoje – 74 proc., mažiausiai – Čekijoje ir Slovakijoje – po 32 procentus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jų padaugėjo, Lietuvos mastu mes turime 56 proc. tokių žmonių, kurie turi teigiamą įvaizdį apie ES ir šie skaičiai yra ganėtinai arti istorinių aukštumų. Mes matome, kad pastaruoju laikotarpiu, na, jei laikėsi pakankamai aukštai, bet jau nuo 2020-ųjų didėjo ir vis dar yra dideli“, – pristatydamas ataskaitą kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Į klausimą, ar būtų geriau, jei šalis pasitiktų ateitį nepriklausydama ES, Lietuvoje teigiamai atsakė 18 proc. apklaustųjų, o visoje ES vidutiniškai su šiuo teiginiu sutiko 27 procentai. Per metus taip galvojančių Lietuvoje sumažėjo 3 procentiniais punktais, o visoje ES vidutiniškai 1 procentiniu punktu.

REKLAMA

M. Vaščegos teigimu, „tokių žmonių yra stipriai sumažėję“, o nuo 2017-ųjų metų atsiskyrimo nuo ES šalininkų dalis visuomenėje sumažėjo 7 proc. punktais.

Daugiausia galvojančių, kad būtų gerai, jei jų šalis savo ateitį pasitiktų nepriklausydama ES, yra Slovėnijoje (42 proc.), Kroatijoje (41 proc.) ir Lenkijoje (40 proc.). 

Mažiausia norinčių palikti ES yra Danijoje (12 proc.), Airijoje (14 proc.), Maltoje (15 proc.), Suomijoje ir Portugalijoje (po 15 proc.).

REKLAMA

„Palyginti su 2017 metais, kai po Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš ES euroskeptiškos nuotaikos buvo bene labiausiai išplitusios, norinčiųjų palikti sąjungą piliečių vidutiniškai sumažėjo 5 procentiniais punktais“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Labiausia tokių nuotaikų sumažėjo Kipre, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Čekijoje  – visur daugiau nei 10 procentinių punktų. Tuo metu buvusioje Rytų Vokietijoje jų padaugėjo 10 procentinių punktų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje per šį laikotarpį atsiskyrimo nuo ES šalininkų dalis visuomenėje sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Mažėjo palaikančių bendrą gynybos ir politiką

Kaip teigiama ataskaitoje, ypač daug tiek Lietuvos, tiek vidutiniškai kitų Bendrijos šalių piliečių pritaria bendrai ES gynybos ir saugumo politikai: Lietuvoje tokių apklaustųjų yra 86 proc., o visoje ES – 77 procentai.

Vis dėlto Lietuvoje taip galvojančių per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Tiek pat mažėjo lietuvių pritarimas bendrai užsienio reikalų, energetikos politikai – dabar tai palaikančiųjų procentas siekia atitinkamai 80 proc. ir 78 procentus.

REKLAMA

„Kol kas sunku tvirtinti, kad tai gali būti kokia nors ilgalaikė tendencija, o ne atsitiktinis nuomonės svyravimas“, – teigiama ataskaitoje.

Bendra ES gynybos politika aktualesnė nei Lietuvos piliečiams atrodo tik Kipro piliečiams (90 proc.). Mažiausiai pritariančių tokiai politikai yra Austrijoje (58 proc.) ir Rumunijoje (62 proc.).

Bendra energetikos politika priimtiniausia Maltos (89 proc.), Kipro (88 proc.), Vokietijos ir Nyderlandų (po 83 proc.) piliečiams. Mažiausia pritariančių tokiai politikai yra Rumunijoje (54 proc.), Bulgarijoje, Čekijoje (po 55proc.) ir Suomijoje (57proc.).

Eurobarometro apklausa visose ES šalyse buvo atlikta sausio–vasario mėnesiais. Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1003 Lietuvos piliečiai nuo 15 metų amžiaus ir vyresni. Nurodoma, kad dėl atrankos metodo apklausos duomenys reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų