• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per paskutines kelias savaites Donaldas Trumpas, kuris ne taip jau ir seniai deklaravo minkštą poziciją Rusijos atžvilgiu ir rūsčiai kritikavo Kiniją, staiga pakeitė savo užsienio politikos kryptį, nusprendęs, kad derėtis su Kinija jam bus lengviau negu su Maskva, rašoma „New York Times“.

Per paskutines kelias savaites Donaldas Trumpas, kuris ne taip jau ir seniai deklaravo minkštą poziciją Rusijos atžvilgiu ir rūsčiai kritikavo Kiniją, staiga pakeitė savo užsienio politikos kryptį, nusprendęs, kad derėtis su Kinija jam bus lengviau negu su Maskva, rašoma „New York Times“.

REKLAMA

D. Trumpo santykių su šiomis dvejomis valstybėmis sugrąžino JAV į pirminę poziciją, kurią buvo užėmęs buvęs prezidentas Barackas Obama, vykdęs „didžiųjų galios valstybių politiką“. Nors Rusijos kritikai ir džiugiai sutiko D. Trumpo griežtesnį toną prieš Maskvą, JAV sąjungininkų tarpe Azijoje šie pokyčiai iššaukė daug mažiau entuziazmo, nes jie nerimauja, kad JAV gali pradėti „užmerkinėti akis“ prieš vis agresyvėjančią Kinijos politiką kaimynų atžvilgiu.

Išryškėjo priešprieša su Rusija

Visiškai tikėtina, kad D. Trumpas, anksčiau buvęs sėkmingu verslininku, priėjo išvados, kad derybos su Kinija dėl tarptautinių santykių gali jam padėti pasiekti jo paties išsikeltų tikslų. Kinijos lyderiai, savo ruožtu, ilgai stengėsi gerinti santykius su JAV, remiantis pagarba įtakos sferoms ir nesikišimu į vienas kitos reikalus.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tokia jėgų balanso prieiga buvo tradicinė derybinė Rusijos pozicija. Maskva iki šiol nori, kad Vašingtonas paliktų tas šalis, kurias Rusija laiko savo įtakos zona, tačiau duomenys apie Maskvos kišimąsi į JAV rinkimus ir jos bandymas daryti įtaką būsimiems rinkimams Vakarų Europoje trukdo JAV valdininkams realiai svarstyti šį klausimą. Faktas, kad Rusija palaiko Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, o tai pat neseniai Donaldo Trumpo skambiai pateiktas noras kovoti su cheminių ginklų panaudojimu, gerokai apsunkina dviejų šalių derybines pozicijas.

REKLAMA

Maža to, tiek D. Trumpui, tiek ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nėra svetima nacionalistinė retorika, kuri gali taipogi privesti prie šių dviejų lyderių rimtos priešpriešos.

D. Trumpas: NATO – ne pasenusi, santykiai su Rusija istorinėse žemumose

Netikėti ir staigūs posūkiai D. Trumpo užsienio politikoje, net nepaisant to, jog visi žinojo šio lyderio neprognozuojamumą bei gebėjimus adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, šokiravo daugelį pasaulio lyderių.

REKLAMA
REKLAMA

Savo priešrinkiminės kampanijos metu D. Trumpas teigiamai atsiliepė apie V. Putiną, vadindamas jį gudriu ir stipriu lyderiu. Tuomet D. Trumpas kritikavo griežtos politikos Rusijai šalininkus, vadindamas juo „kvailiais ir durniais“, bei pareiškė, kad jam tapus prezidentu, du buvę priešininkai „galės bendradarbiauti, kad išspręstų kai kurias pačias rimčiausias ir aktualiausias pasaulio problemas“.

Tokie D. Trumpo pareiškimai leido pasigirsti kaltinimams, kad jo rinkiminis štabas susitarė su Rusija, kad ši padėtų jam tapti prezidentu – šiuo metu FTB kaip tik vykdo tokį tyrimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tiesą pasakius, jeigu mes sutarsime su Rusija ir sunaikinsime ISIS, tai bus gerai, o ne blogai,“ – dar praėjusių metų spalį pasakojo D. Trumpas, išsakydamas idėją, kad bendradarbiavimas tarp abiejų šalių padės sunaikinti pasaulinę teroro organizaciją.

Tačiau praėjusią savaitę, kol Vašingtonas ir Maskva ginčijosi dėl Sirijos, JAV politinis tonas pradėjo keistis.

„Mes nepagerinome santykių su Rusija, – pareiškė D. Trumpas. – Tikėtina, kad šiuo metu jie yra pačiame žemiausiame taške“.

REKLAMA

Toks D. Trumpo pareiškimas buvo pateiktas bendroje spaudos konferencijoje kartu su NATO – aljanso, sukurto Šaltojo karo metais, kaip Sovietų Sąjungos agresijos atgrasymo priemonė, vadu. Anksčiau D. Trumpas, reikia priminti, NATO vadino „pasenusia organizacija“, taip yra identiškai tam, kaip ją vadina Kremlius, tačiau dabar jau jis taip nebemano.

Kinija pasidarė nuostabi

Atsitraukdamas nuo Rusijos, D. Trumpas tiesia ranką Kinijai. Neseniai D. Trumpas priėmė Kinijos lyderį Xi Jinpingą Floridoje, o ketvirtadienį, balandžio 13-ąją, jis jį pavadino „pritrenkiančiu“ ir „ypatingu žmogumi“.

REKLAMA

D. Trumpas daug metų kalbėjo apie tai, kad Kinija „valgo mūsų pietus“, o priešrinkiminės kampanijos metu jis žadėjo paskelbti Kiniją manipuliacija valiutomis. Jis netgi grasino pradėti prekybinį karą, pareikšdamas, kad teigiamas Kinijos prekybos balansas yra JAV ekonomikos problemų priežastis.

Augantis D. Trumpo dėmesys Šiaurės Korėjos grėsmei, nuolat pakurstomas informacijos, kad Pchenjanas išbandys savo tobulinamą branduolinį ginklą, pakeitė šio lyderio požiūrį. Dabar jis ieško pagalbos iš Kinijos, kuri yra pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė, pusės, ir tuo pačiu švelnina retoriką. „Aš manau, kad Kinija ypač gerai padirbėjo (santykiuose su Šiaurės Korėja),“ – pažymėjo jis neseniai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, D. Trumpas pažymėjo, kad jis nesieks paskelbti Kinijos „valiutų manipuliatore“. Tai yra laikoma antruoju rimtu D. Trumpo nuolaidžiavimo Xi Jinpingui. Pirmasis – D. Trumpo sprendimas neatsisakyti „vienos Kinijos“ politikos požiūrio, pagal kurią Taivanas yra laikomas Kinijos dalimi.

Taigi, ką D. Trumpas – pasiskelbęs derybų meistru – gaus mainais į tai?

„Kol kas JAV iš Kinijos negavo nieko, – pareiškė Evanas Medeirosas, B. Obamos prezidentavimo laikais buvęs Baltųjų Rūmų patarėju Azijos klausimais. – Esminis klausimas čia yra kas bus, jeigu jie neduos jam to, ko jis nori“.

REKLAMA

D. Trumpo ir Baltųjų rūmų patarėjai mini Pekino sprendimą sumažinti anglies importą iš Šiaurės Korėjos, vadindami tai ženklu to, kad Pekinas bendradarbiauja su D. Trumpu. Tačiau šiuos apribojimus įvedė dėl JT sankcijų, priimtų dar praėjusiais metais ir palaikant pačiai Kinijai – tuomet D. Trumpas dar net nebuvo prezidentu.

Nors tokios JAV sąjungininkės, kaip Japonija ir Pietų Korėja, apsidžiaugė dėl D. Trumpo koncentracijos Šiaurės Korėjos grėsmės klausimu, jo nuolaidžiavimas Kinijos klausimu iššaukia nerimą. Kinijos ambicijos siekia ir suvereniteto jūrose, į kurias pretenduoja ir kitos šalys, nustatymas.

Nepaisant D. Trumpo pareiškimo dėl to, kad Kinija rimtai reaguoja į Šiaurės Korėjos grėsmę, Pekinas ir toliau ryžtingai pasisako prieš naujausių priešraketinių gynybos sistemų diegimą Pietų Korėjoje. D. Trumpas, kaip ir B. Obama prieš jį, deklaruoja, kad šios sistemos yra išskirtinai gynybinės, skirtos neutralizuoti grėsmei, kurią kelia Šiaurės Korėja. Tačiau Pekinas tuo netiki ir nenori, kad būtų dislokuoti priešraketiniai daliniai, kurių naudojamos sistemos „uždengtų“ Kinijos teritoriją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų