• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rugsėjo 8 d. surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ragino įstatymų leidėjus dar kartą atkreipti dėmesį į darbo santykių liberalizavimo naudą šalies ekonomikai ir kvietė nepalaikyti populistinių lozungų bei siūlymų grąžinti projektą tobulinti Vyriausybei. Darbdavių poziciją pareikšti atvyko ir kiti darbdavių atstovai, taip atsakydami į profesinių sąjungų planuojamą mitingą ir išreikšdami palaikymą šalies Premjerui A.Butkevičiui, kuris ketina teikti naująjį Socialinio modelio projektą Seimo verdiktui.

REKLAMA

„Laiko liko nebe daug - vos metai iki rinkimų. Kitų metų pavasarį jau prasidės rinkiminė kampanija ir žvilgsniai bus nukreipti visai kitur, todėl ramaus ir konstruktyvaus darbo šiemet liko mažiau nei pusmetis. Per Seimo rudens sesiją reikia intensyviai dirbti ir padaryti visus darbus, kurie yra pradėti. Tikimės, kad vyriausybė vykdys savo pažadus ir rudens sesijoje darbo santykius liberalizuojantys teisės aktai bus priimti“, – kalbėjo V. Sutkus

REKLAMA
REKLAMA

Tai – ne klasių kova

„Šiuo metu susidaro įspūdis, jog kaip senais laikais kažkas visuomenėje bando supriešinti darbuotojus su darbdaviais, primetant išankstinę nuostatą, kad jei naujame Darbo kodekse bus mažiau reguliavimo, tai darbdavys būtinai ims išnaudoti darbuotojus. Kodėl darbdavys turėtų ir norėtų tai daryti – niekas nepasako. Realybėje, šiuolaikiniame XXI amžiaus versle, viskas yra kitaip – darbdavys nei nori, nei juo labiau gali darbuotojui kažką primetinėti. Jeigu darbo sąlygos įmonėje būtų neteisingos, tai labai greitai neliktų, kas joje dirba“, – teigė logistikos įmonės UAB „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot A. Bertašiaus, pati kovos idėja yra kvaila. Dabar kalbama tik apie tai, kiek kuri pusė viena iš kitos atims ir kokias sąlygas naujame kodekse išsiderės. Tačiau iš viso to, kas dabar yra siūloma naujajame Darbo kodekse, didžiausia nauda yra ta, kad labai daug dalykų bus galima su darbuotoju susitarti. To lankstumo reikia ne darbdaviui, o įmonių klientams, prekių ar paslaugų užsakovams. Liberalizavus darbo santykius laimėtų visi. Laisvesni darbo santykiai – labiau patenkinti klientai, o kuo jų daugiau, tuo daugiau pajamų, darbo vietų ir didesni mokami atlyginimai.

REKLAMA

Dabartinis kodeksas gąsdina investuotojus

Pasak V. Sutkaus, praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sumažėjo 2,2 karto. Visko suversti geopolitinei situacijai negalime, nes investicijos nuosekliai mažėja jau nuo 2012 m. Tą didžiąja dalimi lemia nepatraukli verslo aplinka investuotojams, o vienas jos aspektų – neliberalūs darbo santykiai ir užsienio investuotojus gąsdinančios Darbo kodekso nuostatos.

REKLAMA

Darbo santykių liberalizavimui Lietuva jau yra pribrendusi, tai – XXI amžiaus santykių darbe išraiška. Todėl jau laikas žengti šį svarbų žingsnį ir sumažinti administracinę naštą darbdaviams, didesnę derybų iniciatyvos galią suteikti profesinėms sąjungoms ir tuo pačiu suteikti Lietuvos darbo rinkai didesnį konkurencinį pranašumą tarptautinėje erdvėje, pritraukti ir išlaikyti kuo daugiau talentų, kurti jiems tinkamas darbo sąlygas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigė informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka, viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad net 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų, jei terminuotos darbo sutartys būtų lengviau panaudojamos, 89 proc. darbuotojų yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį, be to, 69 proc. darbdavių trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Užsienio patirtis rodo, kad lankstesni darbo santykiai padeda efektyviai šias problemas spręsti ir skatina ekonomikos augimą bei kuria naujas darbo vietas.

REKLAMA

„Esamas darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra nelankstus ir neatitinka šiuolaikinių darbdavių ir darbuotojų poreikių, be to, darbdaviams užkrauna didelę administracinę naštą. Tą patvirtina ir Tarptautinis konkurencingumo indeksas 2014 (angl. Global Competitiveness Index), kuriame Lietuva užima 106 vietą (iš 144) pagal darbo rinkos lankstumą. Naujasis socialinis modelis ypač IT sektoriaus įmonėms padėtų geriau prisitaikyti prie modernios darbo rinkos ir darbuotojų poreikių, kuriems reikia didesnio lankstumo, darbo ir laisvalaikio balanso“, – sakė P. Vertelka.

REKLAMA

Pasak V. Sutkaus, ydingas yra atleidimo iš darbo reglamentavimas. Tai – nepagrįstai ilgi įspėjimo terminai, didelės atleidimo iš darbo sąnaudos. Naujasis modelis bent iš dalies galėtų kompensuoti pagrindinę naštą darbdaviams – itin didelius su darbo santykiais susijusius mokesčius. Pasaulio banko duomenimis, šie mokesčiai Lietuvoje sudaro daugiau nei 35 procentus nuo komercinio pelno (angl. commercial profit). Tuo tarpu EBPO (angl. OECD) šalių vidurkis yra 23 proc., o Europos ir Centrinės Azijos šalių vidurkis – 21 procentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nieko nedarymas veda į šešėlį

Kad Lietuvos Darbo kodeksas pasižymi mažu lankstumu, patvirtina ir 2013 metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas, pagal kurį mūsų šalis užėmė tik 127 poziciją tarp 183 vertintų valstybių. Prie ko gi veda griežtas darbo santykių reguliavimas? Dabar, jei nori pakeisti darbo grafiką, turi įspėti darbuotoją prieš dvi savaites. Tokiu atveju darbdavys turi būti labai geras strategas. Sena ir sustabarėjusi sistema praktiškai neveikia. Tokie darbo santykiai paprasčiausiai mažina žmonių laisvo susitarimo galimybes ir didina paskatas dirbti už Darbo kodekso ribų.

REKLAMA

Kai įmonės nėra tikros dėl savo ateities, darbo apimčių ir galimybės išlaikyti naujas darbo vietas, jos apskritai vengia sudaryti darbo sutartis su darbuotojais arba dalį atlyginimų stengiasi mokėti vokeliuose. Tai ypač aktualu, keičiantis šalies ekonominei situacijai, nes legalų įdarbinimą su Darbo kodekso nuostatų apsunkintu atleidimu gali vis dažniau pakeisti darbas be darbo sutarties.

REKLAMA

Šešėlinius susitarimus tarp darbuotojo ir darbdavio skatina ir griežtas darbo laiko reglamentavimas. Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojas negali dirbti daugiau kaip 40 val. per savaitę, o vienos darbo dienos trukmė negali viršyti 8 darbo valandų (DK 144 straipsnis). Kitas straipsnis numato, kad per dvi darbo dienas darbuotojas negali dirbti daugiau nei 4 val. viršvalandžių, o per metus jie neturi viršyti 120 val. (DK 152 straipsnis). Jei įmonėje dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, trumpalaikio didelio produkcijos užsakymo susidaro situacija, sukurianti poreikį darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl kitokio darbo laiko grafiko, kurio neleidžia Darbo kodeksas, tokie susitarimai tampa darbo rinkos šešėliu.

REKLAMA
REKLAMA

Realybėje lankstus darbo laiko planavimas vyksta net ir tuomet, kai tai draudžia Darbo kodeksas. 2012 m. atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 48 proc. Lietuvos gyventojų periodiškai išeina iš darbo anksčiau arba ateina vėliau ir tą laiką atidirba kitą dieną. Taigi, susitarimų tarp darbuotojų ir darbdavių draudimas tik didina darbo vietų finansinę naštą ir yra viena iš darbo rinkos šešėlio priežasčių.

Daugiau paprastumo ir lygiateisiškumo

Šiuo metu reikia diskutuoti ne apie kažkurį vieną įstatymą, tačiau apie visą kompleksą dokumentų, apibrėžiančių naują socialinį modelį, kuris leis problemas spręsti kompleksiškai. Lietuvos verslo konfederacija, išnagrinėjusi Darbo kodekso projektą, palankiai įvertino daugelį naujų nuostatų. Viena iš jų – darbo sutarties nutraukimo nuostata, kai darbuotojas yra įspėjamas prieš vieną mėnesį. Taip yra suvienodinama praktika, kuri egzistuoja kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje.

Mokslininkų parengtame socialiniame modelyje numatyta, kad sutrumpinus atleidimo iš darbo terminus, darbuotojas gautų didesnę bedarbio pašalpą ir būtų labiau motyvuotas greičiau susirasti naują darbą. Toks darbo santykių liberalizavimas, kuomet darbdaviai nebebus priversti kelis mėnesius dirbtinai laikyti nemotyvuoto iš darbo atleidžiamo darbuotojo, realiai suaktyvins darbo rinką.

REKLAMA

Viršvalandžių reguliavimo pakeitimai Darbo kodekso projekte taip pat yra patogesni, nes leidžia darbdaviui ir darbuotojui legaliai apskaityti ilgesnes darbo valandas, atsižvelgti į darbuotojo poreikius, susijusius su įsipareigojimais šeimai. Tai atspindi šiandienos realijas, kai tam tikrose darbo vietose užduočių atlikimui reikia skirti daugiau laiko.

Palankiai vertiname ir Darbo kodekse aptariamus smulkių ir vidutinių įmonių ypatumus. Šios nuostatos numato daugiau laisvės ir mažesnę administracinę naštą nedidelėms įmonėms, taip pat apibrėžia įvairesnes darbo sutarčių rūšis. Darbo formos ir praktikos tampa vis įvairesnės, o to rezultatas – didėjantis bendrasis užimtumas.

Palankus ir darbuotojams

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad naujasis socialinis modelis ir toliau atstovautų darbuotojų interesams. Pavyzdžiui, darbdavys privalo viešai skelbti kolektyvines darbo sutartis, užtikrinti darbuotojo asmens duomenų apsaugą, padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninius įsipareigojimus. Be to, darbuotojai turi būti supažindinami su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimu bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka.

REKLAMA

Darbo kodekse nemažai nuostatų, kurios įpareigoja darbdavį užtikrinti palankias sąlygas darbuotojams dirbti. Visų pirma, darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti. Darbdavio pareiga yra sukurti tokią darbo aplinką, kurioje jo pavaldiniai nepatirtų priešiškų, neetiškų, agresyvių, užgaulių ar kitaip žmogaus garbę ir orumą žeminančių veiksmų. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi padėti savo komandos nariams tobulėti profesinėje srityje ir kelti darbuotojų kvalifikaciją.

Dirbant vienoje darbovietėje ne trumpiau kaip tris metus, darbuotojas įgyja ir daugiau privilegijų, kaip, pavyzdžiui, laikinai dirbti ne visą darbo laiką. O tie darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vienus metus, už mokymosi atostogas gali tikėtis viso arba pusės darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai jos truks. Taip pat, gavus darbdavio sutikimą, darbuotojui darbo dienos (pamainos) metu gali būti suteiktas nemokamas laikas asmeniniams poreikiams tenkinti, vėliau numatant, kad tas laikas bus atidirbtas.

Anot V. Sutkaus, tarpusavio supratimo principas Darbo kodekse numatytas ir darbuotojo atleidimo atveju, kuris, beje, turi būti pagrįstas ir proporcingas pažeidimui. Darbuotojo prašymu, įspėjimo termino laikotarpiu jam turi būti suteikta iki 10 proc. buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie laisvas darbo vietas ir kolektyvine sutartimi numatyti darbo apmokėjimo sistemą darbovietėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų