• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

REKLAMA

Jeigu turite paskolą su šešių mėnesių „Euribor“ tarpbankinių palūkanų norma ir ją bankas turi perskaičiuoti šiomis dienomis, jums pasisekė. Nuo vasaros sparčiai stiebęsis „Euriboras“ per mažiau nei savaitę nukrito beveik puse procento.

„Nei daug, nei mažai – nuo 100 tūkst. tai yra apie 500 eurų per metus, tai per pusmetį žmogus sutaupys 250 eurų“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.

REKLAMA
REKLAMA

Tik priežastis, deja, neįkvepianti. Rinkos stabtelėjo Jungtinėse Valstijose žlugus Silicio slėnio bankui. O prie to smarkiai prisidėjo didėjančios palūkanos, kurias centriniai bankai kelia siekdami sumažinti infliaciją.

REKLAMA

„Rinka tikisi mažesnių palūkanų. Centriniai bankai neberizikuos kitų bankų stabilumu, nes akivaizdu, kad keliant palūkanas ne tik mažinama infliacija, bet ir žeidžiama finansų rinka, ir galbūt per stipriai“, – tvirtina M. Dubnikovas.

Šveicarijos banko „Credit Suisse“ akcijos nukrito 24 procentais – daugiausiai per banko gyvavimo istoriją. Tiesa, šis bankas su problemomis susiduria jau porą metų. O išgelbėti jį turėtų Šveicarijos centrinio banko paskola.

REKLAMA
REKLAMA

„Ta panika ir nerimas persimetė į Europos finansų ir bankų rinką, nes rimtų problemų turi „Credit Suisse“ bankas Šveicarijoje, nenustebsiu, jei matysim ir daugiau europietiškų bankų, kuriuos pradeda pulti rinka“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Visi sustojo ir nori pamatyti, kas laukia už kampo. Manau, kad per artimiausius du mėnesius paaiškės, ar tai yra didesnė problema nei sektorinio ar regioninio banko griūtis“, – sako M. Dubnikovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei krizė nepersimes kitiems bankams, „Euriboras“ turėtų vėl augti. Kaip ir toliau auga Europos Centrinio Banko nustatomos palūkanos. Kovo 16 d. jis jas vėl padidino 50 bazinių punktų – palūkanos kirto trijų procentų ribą. Dar sykį peržiūrėti palūkanas bankas žada gegužę. Tiesa, penkių ar net šešių procentų, apie kuriuos anksčiau kalbėjo analitikai, jos turėtų nepasiekti.

„Reikėtų koreguoti palūkanų piko prognozes žemyn, nes akivaizdu, kad net dabartinės palūkanos euro zonoje ir Amerikoje pradeda rimtai kenkti ekonomikai ir finansų sektoriui. Manau, kad palūkanos dar kurį laiką liks aukštos, nebus mažinamos, bet Europoje bazinių palūkanų pikas jau visai arti“, – tikina A. Izgorodinas.

REKLAMA

Dabartinis trijų procentų „Euriboras“ šimto tūkstančių eurų paskolą išbrangina daugiau nei pusantro šimto eurų per mėnesį. Tačiau pirkėjai po šoko, regis, jau atsigauna – būsto pardavimai Vilniuje vėl auga, vasarį butų žmonės nupirko ketvirtadaliu daugiau nei sausį.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius pastebi, kad bankai kiek atlyžo nustatinėdami maržą – pastoviąją palūkanų dalį.

„Iki tol marža buvo apie 2, virš 2 procentų, prieš metus. Paskutiniu metu jau girdim, kad galima pasiskolinti už 1,7 ar 1,75 proc. maržą“, – teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.

REKLAMA

Galimybė išsiderėti geresnę būsto kainą ar maržą esą ir pagyvina rinką.

„Jeigu yra pakankama paklausa iš pirkėjų pusės eiti pasiderėti ir susirasti geresnę maržą, bankai, konkuruodami tarpusavyje, tai įgyvendina ir mes tą tendenciją po truputį matom, kad banko maržos linkusios mažėti“, – sako A. Antanavičius.

Didžiulės palūkanos gąsdina ne tik gyventojus, bet ir verslą, kuris nuolat skolinasi investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.

„Jei dar procentu pakils, manau, dar kelios dešimtys įmonių bankrutuos, keli tūkstančiai įmonių atsidurs ties slenksčiu, kai jų įsipareigojimai didės – negalės laiku apmokėti skolų arba bus tipinis dalykas, kad vėluoja mokėti atlyginimus“, – teigia Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Ir ekonomistai, ir finansų ministrė kartoja, kad Lietuvos bankų sistemai krizė negresia.

Šiandien kaip tik perskaičiavimo palūkanos ir jos labai ženkliai padidėjo kažkaip straipsniai prasilenkia su realybe.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų