Pasak jo, jei Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimas pasieks pergalę Ukrainoje, labai tikėtina, kad vėliau agresorė gali bandyti įsiveržti į NATO valstybės teritoriją, o tai lemtų, kad JAV būtų priversta naudoti karo veiksmus prieš rusų kariuomenę.
M. Pence'as svarsto, kad V. Putinas gali įsakyti kariuomenei įžengti ir į Baltijos valstybių teritoriją.
„Esu įsitikinęs, kad jei Ukrainos kariuomenė nesustabdys ir neatrems Rusijos pradėtos karinės invazijos, tai [rusų kariai] gali labai greitai peržengti [vienos iš NATO valstybių] sieną, tokiu atveju mūsų uniformuoti vyrai, moterys privalės eiti ir kovoti, kaip tai numato NATO statutas. Aš nuoširdžiai tuo tikiu. Ar tai būtų Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija“, – kalbėjo M. Pence'as.
JAV prezidento posto siekiantis M. Pence'as, kuris Ukrainoje apsilankė dar šių metų birželį, taip pat paragino nenustoti remti Kyjivo ir suteikti reikiamą pagalbą.
„Suteikime [Ukrainai] reikiamų išteklių, reikalingų kovai, pergalei ir kad Rusijos kariuomenė atsitrauktų. Tai atitinka mūsų interesus ir, manau, kad tai galiausiai atitinka viso pasaulio taikos ir saugumo interesus“, – svarstė buvęs JAV prezidentas.
NATO vadovas: karas Ukrainoje greitai nepasibaigs
Sekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs.
„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.
„Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.
Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga yra ribota.
Kyjivas ne kartą kreipėsi į Vakarų sąjungininkus prašydamas naikintuvų ir raketų, galinčių smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
„Visi norime greitos taikos“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kovoti, jų šalies nebeliks“, – nurodė jis.
„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija padės ginklus, bus taika“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Paklaustas apie Kyjivo siekį įstoti į NATO, J. Stoltenbergas atsakė, kad nėra abejonių, jog Ukraina vieną dieną prisijungs prie Aljanso.
Anot jo, liepą įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas priartino Ukrainą prie NATO.
„Kai šis karas baigsis, mums reikia saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – sakė NATO vadovas.
Liepą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad Kyjivas turės įgyvendinti reformas, skirtas demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti.
