Liuks!
Su svajonėmis ir viltimis.

Vytautei. Išorinis pasaulis yra vidinio atspindys.

tai ENDORFINAI kalti.

nuostabus straipsnis....

Aš tikrai taip gyvenu: be svajonių ir vilčių. Nenoriu būti minioje, tad ir vaikščioti einu ten, kur nėra intensyvaus judėjimo. Norėčiau gyventi kur nors vienkiemyje, retkarčiais telefonu pabendrauti su pažįstamais. Ko gero aš ir esu šiukšlė. Na, bet niekaip negaliu prisiversti nuoširdžiai bendrauti su aplinka, kurioje gyvenu provincijos miestelyje. Neprisiverčiu, nemoku suprasti, kodėl žmogus jam nereikalingą daiktą (tuščią cigarečių dėžutę, ledų pakuotę ar dar ką nors dvokiančio ir nemalonaus) gali išmesti bet kur gatvėje, mano, kaimynų, mūsų visų patvoriuose. Kodėl alaus butelius sudaužo į mažas šukeles ir sumeta žmonėms ant prižiūrimo, gražaus žolyno? Kodėl kaimynui kiekvieną savaitgalį laisvas ir linksmas jaunimas, pasinaudojęs netoliese esančios gėrimo parduotuvės paslaugomis, išlaužia tvorą? Apie visą jo kampinį sklypą! Žmogus pirmadienį sulopo tą tvorą, kitą savaitgalį vėl viskas iš pradžios. Juk dienos metu, matant žmonėms primuša, apspardo, apvagia. Ai, tiesa, turiu svajonę. Ji ne iš giliųjų sielos gelmių: noriu be baimės gyventi bent jau savo bute, savo kieme. Suprantu, koks menkas, tiesiog niekingas mano noras, beveik vergiškas. Bet juk kol nėra patenkinti patys žemiausi poreikiai, aukštesnieji net mintyse,net sapnuose neužgimsta. Tai pirmiausiai žmonės pasistato tvirtus namus, apsitveria aukštas tvoras, dar kai kas nusisamdo apsaugą ir tada gali turėti vilčių, norų, ateities planų, gali tenkinti aukštesniuosius, dvasinius, poreikius. Bet procentais skaičiuojant Lietuvoje tų laimingų nėra daug. Ir nors mane labai slegia mano padėtis, aš, kaip ir rašo autorė, jaučiuosimenka, prislėgta, žeminama. Ne savo artimųjų, bet aplinkoje tvyrančio cinizmo ir subkultūros.

pagyrimo verti uzrasai

SUPER

Su antika yra daug problemu.Komunistai i savo pilosofija
vis sokrata ipindavo su aristoteliu,o stai subjektyvieji
idealistai labiau prie platono linko.Visiems svarbu
perimamumas.Bet ,muset ,tai netiek svarbu,kiek nunai
siuo momentu padaryti itaka ir susizerti piginus.
Taip manyciau.:)

apsiginti nuo musiu yra l.paprasta-reik uzpakali svariai
valytis.

Nu man tai ta galinga Balockaites lit.metafora apie
"mylejimasi isikibus i kryziu" neiskrenta is galvos-
ir vienaip vartalioju ,ir kitaip,bet tinkama tik kaip
metafora -vaizdzinys.Cia tokia dirbtine "romantika",
kaip ir gamtoj "myletis".Aceit pauksciukai,gelytes,sulyte.
Bet...
Smelis visur byra ,kur neraikia ,skuruzdeles ropineja,
sudmuses skraido-menkas komfortas in real vienzo
viskate.