• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nemažus viršpelnius skaičiuojantys komerciniai bankai Lietuvoje sulaukė vadinamojo solidarumo mokesčio, bet jų kreditavimo politika toliau varo į neviltį tiek verslą, tiek paskolų besitikinčius vartotojus. 

Nemažus viršpelnius skaičiuojantys komerciniai bankai Lietuvoje sulaukė vadinamojo solidarumo mokesčio, bet jų kreditavimo politika toliau varo į neviltį tiek verslą, tiek paskolų besitikinčius vartotojus. 

REKLAMA

Apie tai, kas lėmė tokias negeroves mums pažadėtoje gerovės valstybėje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Pasirodo, visoje Europoje 100 proc. indėlininkų pinigai komerciniuose bankuose yra verčiami paskolomis, o Lietuvoje – ne. Lietuvoje apie 30 proc. indėlininkų pinigų yra laikomi Centriniuose bankuose ir taip apsunkina verslui priėjimą. Kodėl taip atsitiko? Kaip į tai reaguoja verslas?

Komerciniai bankai visiškai savarankiškai vykdo savo veiklą ir patys pasirenka tą kelią, kuriuo jie eina. Šiuo atveju Lietuvos komerciniai bankai pasirinko saugesnį, konservatyvesnį kelią. Jie gal mato ateityje daugiau rizikų ir verslą yra linkę finansuoti ne taip lengvai, o pakankamai lengvas kelias užsidirbti pinigų yra laikyti pinigus, kurie yra sunešti gyventojų ir įmonių, padėti į depozitą Centriniame banke ir už tai gauti geras palūkanas.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės jaučia, kad taip elgiasi komerciniai bankai. Ar mūsų kišenei tai nieko nereiškia?

Dabar komerciniai bankai irgi pradėjo mokėti palūkanas už indėlius, deja, jos yra labai menkos ir mažos. Bet verslas susiduria su problematika, kad paskolas gauti komerciniuose bankuose šiuo metu tikrai nėra lengva. Komerciniai bankai turbūt įžvelgia daugiau rizikų ir jie nenori prisiimti tos rizikos. Jie yra daugiau linkę eiti tuo keliu, kuris jiems saugesnis, lengvesnis, paprastesnis ir ten, aišku, jie irgi uždirba pakankamai daug pinigų.

REKLAMA

Daugelis žmonių sakys, kad taip ir reikia verslui, jie eksploatuoja paprastus žmones, tai dabar tegul irgi sprendžia problemas.

Taip, verslas spręs problemas, bet kažin, ar nuo to bus geriau visiems Lietuvos žmonėms. Jei verslas daugiau investuos, sukurs daugiau darbo vietų, tai matomai iš to visi laimėsime. Pagaliau, teiksime daugiau paslaugų, statysime daugiau būstų – visko galima daugiau padaryti. Bet jeigu neturime finansavimo, tai dalis darbų liks nepadaryti.

REKLAMA
REKLAMA

Bet ši problema, dėl kurios apsunkintas verslo akreditavimas Lietuvoje, yra išskirtinė, nes visoje Europoje komerciniai bankai elgiasi šiek tiek kitaip. Kodėl Lietuva yra išskirtinė?

Lietuvos rinka yra labai maža ir komercinių bankų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, 2–3 bankai yra gana dideli, solidūs, kiti yra gerokai mažesni, silpnesni. Kai nėra didelės pasiūlos, tai nėra ir didelio pasirinkimo. Turėtų būti daroma daugiau žingsnių iš Vyriausybės ir politikų, kad Lietuvoje atsirastų dar bent vienas arba du komerciniai bankai, tuomet pamatytumėte geresnes sąlygas, drąsesnius sprendimus finansuoti verslą, o dabar belieka susitaikyti su tuo, kokia situacija yra šiandien.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką galėtų ir turėtų padaryti Vyriausybė, kad atsirastų daugiau komercinių bankų ir kad jie nelaikytų savo pinigų Centriniame banke?

Yra Lietuvos bankas, kuris yra ta institucija, kuri turi konkrečią funkciją prižiūrėti Lietuvos komercinius bankus. Tai čia galėtų būti adresuotas klausimas Lietuvos bankui, be abejo ir Vyriausybei, ir politikams. Visada užsienio įmonės, ar bankai, ar verslas atsiranda tada, kai būna palankesnės sąlygos. Jei negalime sukurti palankesnių sąlygų, tai tada belieka kentėti tą, ką turime šiandien. Manau, kad tikrai galima surasti būdų kaip pritraukti, kaip paskatinti. Prisiminkime, kad ir „Barclays“ kompaniją, kuri prieš beveik 10-metį atėjo į Lietuvą, tai yra priemonių, kaip paskatinti ateiti investuotojus bei dideles įmones į Lietuvą ir tą galėtų padaryti politikai ir Vyriausybė su tuo, kas liečia banko sektorių.

REKLAMA

Ar Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad tai yra normalu, jog trečdalis komercinių bankų pinigų yra jame?

Mano nuomone, ne. Manau, kad bankų paskirtis ir yra kaupti pinigus bei juos skolinti, finansuoti tiek gyventojus, įsigyjančius nekilnojamą turtą, tiek įmones, verslą.

Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

O kaip ponai su mokesčiais Lietuvai ?Nes tiek lengvatų kiek suteikė politikai visose vyriausybėse visiems avuliams dargiams niekur irgi nerasta.Dabar kiaulės akis turėdami jau iš Nigerijos veršis atseit labai kvalifikuotus darbuotojus ir jiems nusispjauti į valstybės saugumą.Kodėl nededa pastangų Lietuvos emigrantams susigrąžinti ?Jei mokės normalius pinigus ,atsiras ir lietuvių.
O tai vietiniam mokėt normalios algos mebandėt?.
Tas milijonierius gi iškėlė savo pagrindinę įmonę į Estiją ir ten moka mokesčius nuo Lietuvoje uždirbto pelno- tai tegul Estijoje ir skolinasi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų