Jungtinių Arabų Emyratų turtuolių planai išties stulbina. Pastatę patį aukščiausią pasaulyje dangoraižį (Burj Dubai, aukštis – 828 metrai), jie ėmėsi jūroje pilti gigantiškas salas, jau pelniusias aštuntojo pasaulio stebuklo vardą. Beje, šios salos matomos plika akimi iš kosmoso ir iš Mėnulio! Projektas „Palmė“ pakerėjo daugelį – to pasaulyje dar nebuvo!
„Palmė“ (angl. The Palm) – tai 3 dirbtinai supiltos salos, vaizduojančios datulių palmę. Iš jūros pusės salas saugo dirbtiniai barjeriniai rifai, galintys atlaikyti iki 10 m aukščio bangas. Staigmena turėtų tapti ypatingas statinių išdėstymas – iš paukščio skrydžio ir netgi iš kosmoso bus galima perskaityti garsią Emyratų princo Ben Rašido Al Aktumo frazę: „Mokykitės iš išminčių. Ne visi tie, kurie sėdasi ant žirgo, tampa raiteliais.“ Salų projektą vykdo olandų specialistai, viską finansuoja, be abejo, juodasis arabų auksas – nafta, o statybų darbus atlieka juodadarbiai iš Indijos ir Indonezijos. Pramogų ir poilsio galimybių pasiūla salose, žadama, nukonkuruos Honkongą, Singapūrą ir netgi Las Vegasą. Didžiulėje dirbtinių salų teritorijoje iškils įvairiausių verslo, prekybos ir sporto centrų, pramogų parkų, prabangių viešbučių, butų, išskirtinių vilų. Taip pat ketinama įrengti prieplauką jachtoms. Kitas unikalus projektas – „Pasaulis“ (angl. The World). Tai 300 supiltų salų šalia Dubajaus, išdėliotų kaip geografinis pasaulio žemėlapis. Per pastaruosius keletą metų daugybė pasaulinio garso žvaigždžių jau spėjo įsigyti po salą ir dar labiau išgarsino šį projektą.
Kodėl prireikė salų? Dubajus – juosta išsidėstęs miestas, įsikūręs pakrantėje, o patys brangiausi bei reikšmingiausi projektai statomi prie jūros. Saulė ir paplūdimys – pagrindinė miesto aktyvioji zona. Deja, jos tėra 67 km. Komercinė veikla gerokai susiaurino paplūdimio ruožą, todėl salos tapo nauju būdu šį paplūdimių plotą padidinti. Per keletą metų salų projektas suteikė miestui per 500 papildomų paplūdimio kilometrų. Ir tai – dar ne riba. Planuojama, kad netrukus paplūdimių juosta pasieks 1500 km. Visos sukurtos salos parduodamos. Tiesa, jas įsigyti gali anaiptol ne kiekvienas norintysis. Salos parduodamos arba pasaulinio garso žvaigždėms (tai – projekto reklama), arba tiems, kurie ketina įgyvendinti saloje įdomų ir patrauklų projektą. Pati pigiausia sala kainuoja 15 mln. dolerių. Salos supilamos iš smėlio, iškasto iš Persijos įlankos dugno. Smėlis galingomis srovėmis pučiamas iš specialių laivų. Vienai Jabel Ali salai sukurti panaudota apie 135 mln. kubinių metrų smėlio, kalkakmenio ir monolitų.
„Palm Jumeirah“ Salų projektas pradėtas įgyvendinti 2001 metų birželį. Šias salas sudaro „kamienas“ ir 17 „šakų“, formuojančių karūną. Nuo bangų jas saugo 11 km ilgio pylimas. Pusmėnulyje, juosiančiame salas, bus pastatyti 28 viešbučiai. Saloje įsikūrę prekybos centrai, prieplaukos, sporto aikštynai, klubai, viešbučiai, elitiniai gyvenamieji namai. Gyvenamieji rajonai įkurdinti palmės „lapuose“ – čia išrikiuota 8000 dviaukščių namų.
„Palm Jebel Ali“ Iš karto po „Jumeirah“, 2002 metais, pradėtas projektas „Palm Jebel Ali“. Jis beveik perpus didesnis ir ne mažiau egzotiškas. Tik pagrindinė šių salų paskirtis – nebe pramogos turistams, o privatūs namai. Šiose salose suprojektuota per 1000 namukų, 2000 vilų. Namai kuriami ir pagal individualius projektus. Manoma, kad 2020 metais „Jebel Ali“ gyvens apie 1,7 mln. žmonių. Pusmėnulyje, juosiančiame šias salas, išaugs 4 teminiai pramogų parkai.
„Palm Deira“ Projektas pradėtas vykdyti 2004 metų spalį. Šis salų kompleksas bus 8 kartus didesnis už „Jumeirah“ ir 5 kartus už „Jebel Ali“. Planuojama, kad šiose salose gyvens 1 mln. žmonių. Darbus ketinama baigti 2015 metais, bet veikiausiai terminas bus pratęstas – vis dėlto projektas išties milžiniškas. Ši „palmė“ turės platų, masyvų „kamieną“, 41 atšaką ir, žinoma, pusmėnulį, sulaikantį bangas. Įspūdinga dirbtinių salų idėja gimė devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai paskutinė statyboms tinkama pajūrio ruožo dalis buvo užimta, o norinčiųjų įsigyti nekilnojamojo turto prie jūros skaičius vis augo. Projekto „Palm Jumeirah“ iniciatoriumi tapo šeichas Muhamedas, Dubajaus monarchas ir aistringas architektūrinių avantiūrų kolekcionierius. Datulių palmės (Dubajaus simbolio) forma salų kompleksui suteikta ne dėl monarcho kaprizų. Ji pasirinkta atlikus sudėtingus projekto apskaičiavimus. Toks salų išdėstymas leido maksimaliai išnaudoti pailgėjusį paplūdimio plotą ir pastatyti daugiausiai vilų, viešbučių ir restoranų. Vos 5,5 kilometrų skersmens plotas, padalijus jį į 17 šakų, susidarė 56 km paplūdimio ruožas – 9 kartus ilgesnis nei tuo atveju, jei sala būtų paprasčiausiai apvali.
„Pasaulis“ (angl. The World) Kol kas tai – pats naujausias arabų šeichų projektas. Jo statybos darbai baigti 2008 metais. Tai 300 dirbtinių salų, kurių kiekviena – vienos iš pasaulio šalių kopija. Visos kartu šios salos sudaro pasaulio geografinį žemėlapį. Ir ne tik savo kontūrais jos primena šalis: kiekviena sala atitinka tos šalies nacionalinį koloritą ir tradicijas. Taigi salų šį kompleksą galima pavadinti miniatiūrine Žemės rutulio kopija. Šios pasaulio kopijos idėja taip pat priklauso šeichui Muhamedui, vienam turtingiausių pasaulio žmonių. Salų archipelagas įsikūręs jūroje, už 4 km nuo Dubajaus. Susisiekimas – tik vandeniu ir oru. Šiuo metu jau išparduotos didžiausios salos – Australija, Naujoji Zelandija, Airija.
Kritikos purslai Nors salos atrodo patraukliai ir investuotojams, ir viso pasaulio pramogų mėgėjams, ekologai neskuba džiaugtis tokiais Persijos įlankos pakrantės ruožo pokyčiais. Jie reiškia susirūpinimą, kad tokios dirbtinės salos gali turėti įtakos pakrantės ruožo florai ir faunai. Skeptikai teigia, kad salos pakeis natūralią gamtos pusiausvyrą, o Persijos įlankos pakrantės užterštumas gerokai padidės. Dar viena grėsmė ta, kad salų prieplaukose užsistovi vanduo. Galiausiai pagrįstų abejonių kelia ir dirbtinių salų patikimumas. Ne vienas ekspertas mano, kad pasikeitus Žemės klimatui ir pakilus vandens lygiui Pasauliniame vandenyne, jau po pusės amžiaus šie sausumos lopinėliai tiesiog nuskęs. Tačiau idėjos šalininkai skuba atsikirsti, kad, jų skaičiavimais, salos turėtų išlikti vandens paviršiuje mažų mažiausiai 800 metų. Projekto kritikai mano, kad patys salų projektai yra pernelyg ambicingi, ypač besitęsiančios pasaulinės krizės ir katastrofiško aplinkinių šalių skurdo fone. Tačiau Jungtiniai Arabų Emyratai, kur pragyvenimo lygis – vienas aukščiausių pasaulyje, į tokius sugėdinimus atsako tik dar didesniais projektais. Taigi nekantriai laukiame, kiek dar ambicingų šeichų užmojų bus įgyvendinta ateityje...
