„Pasižiūrėjome, ką galima padaryti, ir siūlome sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu leisti šiek tiek ilgiau pardavinėti tą maistą, kuris yra ženklinamas „geriausias iki...“ (...) Kitaip tariant, bakalėjos produktai, ryžiai, kruopos, kiti kai kurie gaminiai galėtų būti leidžiami prekiauti ir po tos datos, kuri paženklinta „geriausia vartoti iki...“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.
„Neliečiame mėsos, neliečiame produktų, kurie genda greitai, kurių vartojimas pasibaigus tinkamumui gali sukelti kokių sveikatos problemų. Aš asmeniškai manau, kad tiek galimybė leisti pardavinėti (maistą – BNS) su pratęsta data ir padės sutaupyti, ir padės sutaupyti maisto ne tik prekybos centruose, bet ir namuose. Jeigu žinosime, kad ir prekybos centrai pardavinėja dar po „geriausia iki...“, tai ir namuose gal tų makaronų į šiukšlyną nemesime“, – pridūrė ministrė.
Pasak jos, Lietuvoje išmetamo maisto apimtys panašios į Europos Sąjungos vidurkį – apie 400 tūkst. tonų per metus, be to, Lietuva yra antra Bendrijoje pagal maistui išleidžiamų pinigų dalį.
„Tai reiškia, kad mes daug išleidžiame savo finansų ir daug išmetame“, – teigė A. Armonaitė.
„Prekybos centrams suteikiama teisė pardavinėti. Jeigu kažkas nenori, gali to nedaryti. Pirkėjams yra suteikiama teisė pirkti. Jeigu kažkas nenori, gali to nedaryti, bet tikrai bus, kas pirks“, – pridūrė ji.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad pasibaigus nurodytam maisto vartojimo terminui keičiasi jo kokybė, tačiau pats produktas turėtų išlikti saugus ir nepavojingas sveikatai.
„Pasibaigus tai datai produktas vis dar turėtų išlikti saugus. Žinoma, jį reikia vertinti, bet jis jau tokios geros kokybės greičiausiai nebus, kaip tikėjosi ar norėjo gamintojas gamindamas tą produktą“, – LRT radijui sakė I. Drulytė.
A. Armonaitė anksčiau teigė, kadleidžiant prekiauti tokiais produktais būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus.
Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.
Seime įregistruotas Maisto įstatymo pataisas pateikė grupė Laisvės frakcijos atstovų bei Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.
Seimui pritarus pataisos įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos.
Pasiturintys žmonės - ir pusvelčiui nepirks,
o pusbadžiu gyvenantys pensininkai ir studentai - mieliau valgys kruopas, negu pasenusį maistą, nes NIEKO nėra brangesnio už mūsų visų sveikatą.
Net labdaros organizacijos UŽ DYKĄ paimdamos bebaigiančio galiojimo laiko maistą iš "Iki" prekybos tinklo - visada tikrina - at tik nėra pasibaigęs vartojimo terminas. Nes niekas nenori likti atsakingas už masinį žmonių apnuodijimą.
Vieninteliai, kam toks įstatymas būtų parankus, - tai didieji prekybos tinklai. Mat jie kartais užsiperka pernelyg didelius kiekius greitai gendančių maisto produktų (tam kad gautų iš tiekėjų papildomų nuolaidų), vėliau, likus kelioms tonoms sugedusios mėsos ar žuvies, tam kad ją utilizuoti (tiesiog išmesti yra griežtai draudžiama), tenka primokėti nemažus pinigus Tad dabar, jiems atsivertų galimybė tuos nuodus dar ir parduoti už šiokius tokius pinigus.
Jei priims šį įstatymą, o vėliau, - to pasekoje - koks nors pensininkas apsinuodys ir numirs, labai tikiuosi jog jau po to - Armonaitė bus teisiama už iš anksto suplanuotą ir apgalvotą žmogžudystę.
O jei mirs keli šimtai - galima bus teisti ir hž GENOCIDĄ !!!
