• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo. Įvedus eurą tiksliau, palyginti su laikotarpiu iki euro įvedimo, kainas eurais nurodyti ėmė vyresnio amžiaus gyventojai ir tie, kurie nuolat seka savo išlaidas – pildo išlaidų žurnalą.

 Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo. Įvedus eurą tiksliau, palyginti su laikotarpiu iki euro įvedimo, kainas eurais nurodyti ėmė vyresnio amžiaus gyventojai ir tie, kurie nuolat seka savo išlaidas – pildo išlaidų žurnalą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įvedus naują valiutą daugeliui kainos eurais aiškesnės nepasidarė

Remiantis gegužės pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, penktadalis respondentų visų prekių vertę jau apskaičiuoja tik eurais, 38 proc. dažnai perkamų prekių vertę jau apskaičiuoja eurais, rečiau perkamų – dar stengiasi perskaičiuoti į litus. Likę 42 proc. respondentų, prieš priimdami sprendimą pirkti, visų prekių ir paslaugų kainas dar perskaičiuoja į litus.

REKLAMA

„Tyrimo, kuriuo norėjome išsiaiškinti, kaip penkių mėnesių patirtis naudojant naują valiutą padėjo gyventojams aiškiau suvokti prekių kainas eurais, rezultatai nevienareikšmiai. Praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumas dėl kai kurių prekių kainų eurais nepadidėjo, o sumažėjo. Gyventojai tiksliau, palyginti su gruodžiu, nurodo ne pirmo būtinumo prekių, pavyzdžiui, vyrų ir moterų kirpimo, savaitraščio su TV programa, vyriškų kojinių kainas eurais, bet eurais nurodomų maisto prekių, tokių kaip duona, batonas, sviestas, vištiena, dešrelės, kainų ribos išsiplėtė“, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, tikslesnį kirpyklų paslaugų kainų vertinimą galėjo lemti tai, kad jau iš anksto buvo kalbama, jog įvedus eurą paslaugų kainos gali padidėti, todėl gyventojai atidžiau stebėjo, kiek jiems kainuoja apsikirpti savo kirpykloje ar nusipirkti įprastai perkamą savaitraštį. Tuo tarpu tai, kad dažniau perkamų maisto prekių nurodomų kainų ribos išsiplėtė, paaiškinti galima ne tik tuo, kad per penkis mėnesius galimai pasikeitė šių prekių kainos, bet ir tuo, kad žmonės buvo linkę labiau tyrinėti visą rinką, stebėti įvairių gamintojų ir pardavėjų siūlomų panašių prekių kainas ir, ko gero, labiau atkreipti dėmesį į rinkoje siūlomų brangesnių produktų kainas. Kitas galimas paaiškinimas - kad žmonės iš eurų į litus kainas dabar perskaičiuoja atsainiau, jiems jau priimtina didesnė paklaida.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dėl pastebimų didesnių kainų ne tik subjūra pirkėjų nuotaika, bet jos gali padaryti įtaką ir vartojimo elgsenai. Kiti tyrimai rodo, kad, pirkėjams sužinojus apie didesnes kitų panašių prekių kainas, pigesnių prekių kainos gali pasirodyti santykinai mažesnės, dėl to patrauklesnės. Tai gali tapti paskata šių prekių pirkti ir pinigų išleisti daugiau“, – teigia J. Varanauskienė.

REKLAMA

Kainas eurais geriau perprato senjorai ir tie, kas atidžiau stebi savo išlaidas

Nurodant kainas eurais padidėjo tikslumas tų respondentų, kurie pildo išlaidų žurnalą, t. y. nuolat stebi savo išlaidas. Tuo tarpu tokio žurnalo nepildantiems įvedus eurą aiškiau dėl kainų eurais nepasidarė.

„Atidžiai stebint savo išlaidas lengviau pamatyti ir įsiminti, kas ir kiek kainuoja, pradėjus atsiskaityti nauja valiuta“, - pažymi SEB banko šeimos finansų ekspertė.

REKLAMA

Kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau jam nebeaiškios kainos eurais. Remiantis apklausos duomenimis, praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo datos, dėl kainų eurais daugiausiai painiavos jauniausiems – 15–19 metų gyventojams. Tuo tarpu vyresniems negu 60 metų žmonėms pradėjus atsiskaityti nauja valiuta kainos eurais pasidarė aiškesnės.

„Panašu, kad galima suabejoti nuostata, jog vyresnio amžiaus žmonėms prisijaukinti eurą užtruks ilgiau. Remiantis tyrimo rezultatais, galima sakyti, jog yra atvirkščiai – vyresnio amžiaus žmonės atidžiau stebi ir įsidėmi kainas nauja valiuta. Jaunimui reikėtų rekomenduoti kruopščiau planuoti pirkinius – skirti tam laiko ir paieškoti informacijos apie prekes ir jų kainas rinkoje prieš perkant“, - pataria J. Varanauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų