• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuva siekia įtikinti Europos Sąjungą kuo greičiau reformuoti savo požiūrį į migracijos krizes – tai yra žvelgti į fizinius barjerus kaip į adekvačią gynybos priemonę ir leisti šalims narėms nedelsiant ginti savo saugumą. Ministrė sako, kad jos vadovaujama ministerija parašė laišką Europos Komisijai, kuriuo pasiūlė kokių konkrečių priemonių Bendrija ir jos narės turėtų imtis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuva siekia įtikinti Europos Sąjungą kuo greičiau reformuoti savo požiūrį į migracijos krizes – tai yra žvelgti į fizinius barjerus kaip į adekvačią gynybos priemonę ir leisti šalims narėms nedelsiant ginti savo saugumą. Ministrė sako, kad jos vadovaujama ministerija parašė laišką Europos Komisijai, kuriuo pasiūlė kokių konkrečių priemonių Bendrija ir jos narės turėtų imtis.

REKLAMA

A. Bilotaitė penktadienį lankėsi Prezidentūroje, nes kitą savaitę prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į Europos Vadovų Tarybą. Šalių lyderiai, tarp kitų klausimų, aptars ir migracijos iššūkius.

„Šita situacija parodė, kad mūsų europinė migracijos politika ir europinė teisinė sistema neatitinka nūdienos lūkesčių ir šalys narės patirdamos tokius iššūkius, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka, negali imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių. Todėl Vidaus reikalų ministerija paruošė tam tikrus konkrečius siūlymus, ką galėtų padaryti šalys, kokių priemonių galėtų imtis, kad galėtų apsiginti“, - sakė ministrė.

REKLAMA
REKLAMA

„Vidaus reikalų ministerija paruošė laišką, kuriuo suformulavo konkrečius siūlymus Europos Komisijai ir šiuo siūlymus palaiko 14 Europos Sąjungos šalių. Manau tai labai aiškus signalas, kad tie pokyčiai yra reikalingi“, - priduria A. Bilotaitė.

REKLAMA

Pasak ministrės, pirmiausia būtina įtvirtinti, kad fizinis barjeras ar siena yra normali priemonė šalims narėms ginant save ir išorines Europos Sąjungos sienas. Pavyzdžiui, iki šiol Europos Sąjunga nefinansuoja fizinių barjerų statybos, todėl Lietuva šiam tikslui 152 mln. eurų skyrė pati, nors realiai taip saugo ir išorines Europos Sąjungos sienas.

Kitas svarbus sprendimas – pokyčiai Europos Sąjungoje teisėje, kad šalys narės galėtų nedelsiant ginti sienas ar „imtis atitinkamų veiksmų“. A. Bilotaitė nedetalizavo, kas yra „atitinkami veiksmai“, bet gali būti, kad kalbama apie migrantų apgręžimo politiką, kurios Lietuva ėmėsi nuo rugpjūčio 2 dienos, tai yra po to, kai susitarė su europinėmis institucijomis, nors į šalies vidų pateko 4,2 tūkst. migrantų.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip žinoma, Lietuva, Latvija ir Lenkija susiduria su dideliu kiekiu migrantų, kurie plūsta per Baltarusiją. Aleksandro Lukašenkos režimas migrantus naudoja kaip hibiridinės atakos priemonę, siekdamas paspausti Europos Sąjungą dėl režimui pritaikytų sankcijų. 

Iš viso Europos Sąjunga migrantų krizės valdymui skyrė 37 mln. eurų, iš jų jau 30 mln. eurų pasiekė Lietuvą. Bet šios lėšos negali būti naudojamos fizinio barkero statybai. 

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų