• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skaudi žinia – mirė nusipelnęs Lietuvos fizikas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Gintautas Jurgis Babonas (1941–2024).

Skaudi žinia – mirė nusipelnęs Lietuvos fizikas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Gintautas Jurgis Babonas (1941–2024).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Liūdną žinią pranešė Fizinių ir technologijų mokslų centras.

Kolegos gedi nusipelniusio fiziko

Centro direktorius  Gintaras Valušis prisiminė velionio gyvenimą ir darbus.

REKLAMA

„Šį savaitgalį atsisveikinome su prof. Gintautu Jurgiu Babonu.

Liko puslaidininkių optikos mokslinė tradicija, ryškūs darbai kieto kūno optinėje spektroskopijoje ir medžiagotyroje. Ir mokslinė mokykla išplitusi šalyje bei užsienyje.

Nepamirštamas asmeninis pavyzdys, mokęs šalia esančius pakilti virš savo kasdieninės būties; – skatinęs žiūrėti už horizonto, ir kartu ieškoti giliau.

REKLAMA
REKLAMA

Skatinęs nustebti. Drąsindavęs nenusiminti ir atkakliai siekti Tiesos...

Suspėta daug, ir Mirtis to negali atimti.“

G. J. Babonas gimė 1941 m. Vilniuje, 1963 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Fizikos ir matematikos institute laborantu, 1964–1976 – instituto inžinierius.

Nuo 1967 m. pradėjo dirbti Puslaidininkių fizikos institute (nuo 2010 m. – Fizinių ir technologijos mokslų centras).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. J. Babonas  – Fizikos ir matematikos instituto doktorantas, 1970 m. apgynė daktaro disertaciją.

1970–1972 m.: Puslaidininkių fizikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1972–1981 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1981–1992 m.: Kristalų dispersijos skyriaus vadovas.

Monografijos „Puslaidininkių elektroninė struktūra ir optiniai spektrai“ (1987) vienas autorių. 1991 m. tapo habilituotu mokslų daktaru.

REKLAMA

Nuo 1992 m. tapo Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju bei Puslaidininkių optikos laboratorijos vadovu. Nuo 1993 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete; profesorius (1995).

Mokslinių darbų svarbiausios kryptys – kietųjų kūnų optinių savybių tyrimai, medžiagotyra. Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių, stažavosi moksliniuose institutuose Švedijoje bei Norvegijoje.

Buvo Lietuvos fizikos draugijos bei Tarptautinės optinės inžinerijos draugijos narys.

2000 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų