• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 

Po Ispaniją keliavęs operos solistas Vladimiras Prudnikovas parsivežė daug įspūdžių, tad aistringą pietietišką dvasią jis pristatys ir lietuviams: rugpjūčio 12, 13 d. festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ lankytojai išvys muzikinį spektaklį „Ispaniškoji sarsuela“.

REKLAMA
REKLAMA

Sarsuela – plačiai paplitęs ispanų nacionalinis muzikinis draminis žanras, viename spektaklyje suderinantis vokalinius kūrinius, šnekamuosius dialogus ir, žinoma, aistringus šokio numerius. „Ispaniškosios sarsuelos“ režisierius V. Prudnikovas sako, kad žiūrovai šį žanrą priims kaip operą, o jei spektaklis bus įtaigus – patikės ir pamils ispaniškąją dvasią.

REKLAMA

Kuo patraukė ispaniškasis motyvas? Kaip jį atradote?

Teko daug važinėti po Ispaniją, girdėjau, kad yra tokie sarsuelų teatrai, bet jų nedaug. Kilo idėja parašyti naują libretą, paimti ištraukas iš daugelio sarsuelų ir sujungti jas į vieną. Iš trisdešimties ar keturiasdešimties sarsuelų išrinkau tai, kas man artima. Tai nebus tuščias miksas, tai – lyg E. Homfano pasakoje „Trys mylimos“ – trys duetai, kuriuose įsiliepsnoja meilė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasigirsta pasakymų, kad lietuviai – niūrūs žmonės, niūri, tamsi, liūdna tauta. Ar sunku atlikėjams įsijausti, pajusti pietietišką dvasią?

Aistra labai svarbi, kitokia ir ritmų kaita, todėl labai atsakingai repetuojame. Juk dirbame be dirigento – atlikėjai taip išmuštruoti, kad puikiai dainuoja ir be jo. Sarsuela – miuzikliškas, operetiškas žanras. Arijos labai sudėtingos. Net tokios, kad G. Rossini ar G. Verdi reiktų slėptis. Sudėtinga ir dėl to, kad ansamblis nedidelis – skambės du mušamieji, gitara, altas (nors galėtų būti smuikas, bet altas sodresnis), akordeonas, kontrabosas ir fortepijonas. Visi solistai, o privalo groti kaip vienas, karts nuo karto klausydami, ką dainuoja tolėliau stovintys atlikėjai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar lietuviui klausytojui artima ispaniška dvasia?

Jeigu įtaigiai padarysime, klausytojas supras, įsijaus. Svarbiausia – įtaiga, be jos, be pasitikėjimo savimi, be techninių galimybių atskleidimo nieko nebus. Balsas turi skambėti, kojos šokti, akys spindėti. Tikiu, kad žiūrovai įsitrauks į šiuos lyrinius paveikslus ir net išeidami niūniuos tai, ką girdėjo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų