• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomoje knygoje rasta moneta – XVI amžiaus vidurio Niurnbergo žalvarinis skaičiavimo žetonas.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomoje knygoje rasta moneta – XVI amžiaus vidurio Niurnbergo žalvarinis skaičiavimo žetonas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Moneta aptikta italų kamaldulio, kanoninės teisės specialisto Graciano kanonų teisės normų rinkinyje „Decretum“, išspausdintame Venecijoje 1493 metais Giorgio Arrivabene spaustuvėje. Ji gulėjo tarp 146 ir 147 lapų.

REKLAMA

Informaciją apie 20 mm skersmens monetą patikslino Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Eduardas Remecas. Ant knygos lapo išlikusios monetos buvimo žymės liudija ją čia buvus ilgą laiką, pranešė VU.

Žetonai, metaliniai monetos formos skridinėliai, visoje Europoje nuo XIII amžiaus iki pat XIX amžiaus vidurio buvo skirti įvairiems skaičiavimams. Jie buvo dėliojami ant specialios skaičiavimo lentos, vadinamos abaku. Jame buvo galima atlikti įprastinius matematinius veiksmus. Paprastai reikėdavo nuo 30 iki 50 skaičiavimo žetonų.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindiniu skaičiavimo žetonų gamybos centru buvo laisvasis Niurnbergo miestas (dabartinė Vokietija). Jame žetonus kaldino bei savo vardus ar inicialus žetonuose įsirašydavo pavieniai asmenys bei šeimos. Niurnbergo žetonai paplito po visą Europą ir nukonkuravo kitose šalyse gaminamus žetonus. Nuo 1550-ųjų iki 1606-ųjų jie gaminti ir Vilniuje.

Anot pranešimo, žetonų radiniai parodo regiono prekybos išsivystymą vienu ar kitu laikotarpiu, nes skaičiavimo žetonai daugiausia buvo prekybininkų rankose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų