Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

Naujausiais duomenimis, eksportas iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu tų pačių metų laikotarpiu, augo daugiau kaip 17 proc. Tai lėmė keletas priežasčių, tarp kurių – smarkiai išaugusios kai kurių eksportuojamų prekių, ypač naftos ir pieno produktų, kainos, taip pat atsigaunantis Rusijos ir kitų šalių ūkis.

REKLAMA

Eksportas į Rusiją augo net 20 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto iš Lietuvos į Rusiją apimtys augo daugiau kaip 20 proc. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo ankstesnis – 2015-2016 metų – rezultatas, kuomet šis rodiklis smuko apie 40 proc. Tiesa, didžioji metų pradžioje pademonstruoto rezultato dalis priklauso mašinų, transporto priemonių, vaistų, cheminių, statybinių ir kitų medžiagų reeksportuotojams. Lietuvoje pagamintų produktų eksportas į Rusiją sudaro vos 2 proc. viso vietinės kilmės eksporto.

Rusija – mažos svarbos rinka mūsų gamintojams, tačiau didelės – prekybininkams ir transporto sektoriui. Šios šalies ekonomika dvejus metus kapanojosi iš recesijos, o dabar jau stebime jos atsigavimą. Sustiprėjęs rublis kilstelėjo tiek vartotojų, tiek ir įmonių perkamąją galią ir taip prisideda prie mūsų eksporto augimo. Pastaruoju metu taip pat stebime didėjančias vietinės kilmės eksporto prekių – baldų, maisto produktų, tabako, metalo gaminių – apimtis į Švediją, Olandiją, Lenkiją.

Toliau auga eksportas į JAV

Galime pasidžiaugti ir nuosekliai didėjančiu eksportu į JAV, kur iškeliauja ne tik naftos produktai, bet ir pieno gaminiai, baldai, trąšos, optiniai gaminiai, chemijos produktai. Pastaruosius dvejus metus eksportą į šią šalį pastebimai augino dolerio atžvilgiu kritusi euro vertė. Tačiau žvelgiant į priekį išlieka klausimas, kiek ilgai matysime atsivėrusį eksporto į JAV langą – eurui prognozuojamas stiprėjimas dolerio atžvilgiu, o tai neigiamai veiks eksporto plėtros į šią šalį galimybes.

Didžiausią minusą per pirmąjį ketvirtį pademonstravusi kategorija – grūdų eksportas. Po rekordinių 2015-ųjų ūkininkai ir prekybininkai praėjusiais metais vis dar sėkmingai pardavinėjo užsilikusį derlių. Tačiau šiemet aruodai ištuštėję, tad ir skaičiai mažesni – užfiksuotas kritimas siekia net 40 proc.

REKLAMA

Aukštos pridėtinės vertės produktų – vis daugiau

Prie teigiamų tendencijų galime priskirti kiekvienais metais augančias aukštųjų technologijų eksporto apimtis. Šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekės, tarp kurių – farmacijos produktai, optiniai gaminiai, elektroniniai komponentai ir kt. – sudaro apie 8 proc. viso šalies eksporto. Tiesa, nepaisant nuolatinio augimo, Lietuva pagal aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportą vis dar atsilieka nuo europinio vidurkio, nors pagal šį rodiklį lenkia devynias ES šalis.

Pastaruoju metu įsibėgėja ir paslaugų eksportas. Pagrindinės eksportuojamos paslaugos –transportavimas, turizmas. Tačiau pastaruoju metu auga ir statybos, informacinių technologijų, verslo paslaugų eksportas. Iš viso praėjusiais metais paslaugų eksporto apimtys augo daugiau kaip 10 proc.

Nors šiemet tokį pagreitį gali būti nelengva išlaikyti, tačiau augantis paslaugų eksportas sudarys vis didesnę Lietuvos ekonomikos dalį.


Rezultatus žemyn nutempti gali konkurencingumas

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet bendras prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. ir bus spartesnis už šalies ekonomikos augimą.

Prognozuoti gerus eksportuotojų rezultatus leidžia pozityvūs ženklai, kuriuos stebime išorinėje aplinkoje. Iš recesijos kyla Rusijos ir kitų NVS valstybių ekonomikos, vis tvirčiau atrodo JAV ūkis, mažėja politinės rizikos – visa tai turėtų galų gale išjudinti ir pagrindinių ES valstybių ekonomikas.

Tačiau reikia nepamiršti, kad maždaug pusę eksporto potencialo nulemia mūsų pačių konkurencingumas. Pastaruoju metu darbo sąnaudos Lietuvoje augo itin sparčiai, o našumas beveik neaugo. Todėl iškyla pavojus, kad ilgainiui Lietuvos verslo įmonių konkurencinė pozicija prastės.

Atlyginimų augimo nesustabdysime, o ir nenorėtume. Vadinasi, įmonės privalo aktyviau investuoti į našumo didinimą ir technologinį atsinaujinimą. Tuo pačiu vis aktyviau reikia galvoti ir apie tai, kaip išplėsti sukuriamą vertę. Tai aktualu ne tik aukštųjų technologijų, bet ir „žemųjų“ technologijų gamintojams, kurie turėtų didinti dėmesį gaminamų produktų kokybei, dizainui ir išskirtinumui. Tik tokiu atveju bus galima uždirbti daugiau net ir su vis „brangesniais“ darbuotojais.

XXL
2017-05-12 17:05:41
na, kad taip vadinamas ekspertas nemoka skaičiuoti jau tapo norma. Per krizę darbo našumas Lietuvoje augo šuoliais, o atlyginimas tik mažėjo. Jei suskaičiuotume, kiek nuo tada pakilo darbo našumas ir algos - matytume didžiulį skirtumą. Užtat apie nuolat augančius pelnus vis nutylima
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
APKALTA! 2017-05-13 21:41:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
DĖL SNORO SUŽLUGDYMO D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!   ATSAKYTI
XXL 2017-05-12 17:05:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
na, kad taip vadinamas ekspertas nemoka skaičiuoti jau tapo norma. Per krizę darbo našumas Lietuvoje augo šuoliais, o atlyginimas tik mažėjo. Jei suskaičiuotume, kiek nuo tada pakilo darbo našumas ir algos - matytume didžiulį skirtumą. Užtat apie nuolat augančius pelnus vis nutylima   ATSAKYTI
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)
Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų ...
Rūta Vainienė (nuotr. asm. archyvo)
Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas ...
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)
Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą ...
DNB Banko analitikas Povilas Stankevičius  (nuotr. asm. archyvo)
Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų ...
 Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė (nuotr. asm. archyvo)
Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą ...
REKLAMA

Top Video

Dalyvių akistata paviešino konflikto detales: Martin pagalbos nesulaukė net iš tų, kurių tikėjosi
DABAR RODOMA
Dalyvių akistata paviešino konflikto detales: Martin pagalbos nesulaukė net iš tų, kurių tikėjosi
DABAR RODOMA
Petrą Gražulį vėl purto skandalas: įklimpo, kad išsaugotų dukros vairuotojo pažymėjimą?
DABAR RODOMA
Nevykęs kauniečio planas parduotuvėje privers nusišypsoti
DABAR RODOMA
Kanapių augintojams liepos mėnuo buvo itin „karštas“
DABAR RODOMA
Pareigūnai prašo gyventojų pagalbos: galbūt pažįstate šiuos asmenis?
DABAR RODOMA
Kauniečio bagažinėje pareigūnai aptiko neregėtą radinį
DABAR RODOMA
Aplinkosaugininkai į pagalbą pasitelkė kariškius: prie vandens telkinių – daugybė pažeidimų
DABAR RODOMA
Vaizdai tik stiprių nervų žiūrovams: visa tiesa apie meškų fermas
DABAR RODOMA
Gyvūnas tapo garsenybe, bet to priežastis verčia pakraupti
DABAR RODOMA
JAV politikos veteranui senatoriui McCainui – baisios ligos diagnozė

Televizija

Į viršų