Mokykla (nuotr. Fotolia.com)

Mokykla (nuotr. Fotolia.com)

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 eurų mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė (nuotr. asm. archyvo)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė (nuotr. asm. archyvo)

REKLAMA

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Pavyzdžiui, jei apie 8 tūkstančius mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių turintis Kauno rajonas, per metus sutaupytų 2,8 mln. eurų. Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,7 tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. eurų, Panevėžio – 1,3 mln. ir t.t. Šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)

„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

REKLAMA

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Šilėnas.

Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

 

REKLAMA
Parašyk komentarą
    Skaityti komentarus (1)
    Komentuoti

    Lietuvos verslas

    Pienininkų protestas Vilniuje (asociatyvi nuotr.) (nuotr. Fotodiena.lt/Pauliaus Peleckio)
    Lietuvos pieno gamintojai protestuos Briuselyje (1) 2017.01.20 13:06 Lietuvos pieno gamintojai pirmadienį Briuselyje rengia protesto akciją - jie pasisako prieš intervencinių pieno miltų pardavimą rinkoje, nes tai galėtų sumažinti žaliavino pieno ir jo produktų kainas. Tačiau Lietuvos žemės ūkio ministras mano, kad Europos Komisija (EK) elgiasi labai atsargiai ir pavojaus rinkai nėra. ...
    Davosas: 5 pagrindinės šių metų temos (nuotr. SCANPIX)
    5 pagrindinės temos, kurias prestižiniame renginyje aptarė pasaulio elitas 2017.01.20 12:00 Pasaulio elitas penktadienį baigs Šveicarijos Davoso kurorte vykstančias diskusijas – maždaug tuo pat metu, kai į Baltuosius Rūmus įžengs naujasis šeimininkas – Donaldas Trumpas. Pasaulio ekonomikos forume, į kurį kasmet atvyksta verslo, politikos, mokslo ir pramogų pasaulio atstovai iš viso pasaulio, šiemet vyravo šios ...
    Swedbank (nuotr. SCANPIX)
    Konkurencijos taryba aiškinasi, ar „Swedbank“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi 2017.01.20 11:13 Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia ...
    Donaldas Trumpas (nuotr. SCANPIX)
    Lietuvos ekonomistai apie Donaldą Trumpą: didžiausia grėsmė – prekybos karai 2017.01.20 10:30 Lietuvos ekonomistai sako, kad pasaulio ūkiui galėtų kilti grėsmė, jei naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas imtųsi prekybos karų, tačiau toks scenarijus kol kas neatrodo labai tikėtinas. Respublikonui įžengus į Baltuosius rūmus, trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos gali neigiamai reaguoti į jo ...
    Elektroniniai atsiskaitymai (nuotr. Fotolia.com)
    Fintech startuoliai tampa šalies prioritetu: kaip seksis atsilaikyti bankams? 2017.01.20 10:08 Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka ...

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų