Atvykstantys į Graikiją pabėgėliai (nuotr. SCANPIX)

Atvykstantys į Graikiją pabėgėliai (nuotr. SCANPIX)

Pabėgėlių krizė Europoje įsibėgėja. Po Naujųjų metų įvykių Kelne bei vis dažniau pasirodančių naujienų apie pabėgėlių įvykdytus nusikaltimus pirminis entuziazmas ir simpatijos migrantams tirpsta kaip sniegas, o Vakarų Europa ima griežtinti taisykles pabėgėliams įsileisti, netgi kalbama apie Šengeno zonos laikiną uždarymą. Tačiau ne visos šalys dėl to suka galvas – štai Italija ir Graikija, pro kurias pabėgėliai atvyksta į Europą, visai netikrina atvykėlių, nes tai, atrodo, joms būtų per didelis vargas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požela, rugsėjo mėnesį lankęsis Graikijoje, tv3.lt patvirtino, kad tuomet graikai pabėgėlių srautų visai nevaldė:

„Rugsėjo mėnesį situacija buvo tokia, kad iš esmės pabėgėliai plūdo be jokios kontrolės mechanizmo ir tik mūsų straigtasparnio įgulos pagalba informacija apie pastebėtas valtis ir preliminarų žmonių skaičių valtyse būdavo atiduodama Graikijos pasienio tarnybai ir „Frontexui“ (Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra – red.), bet ir tai tik statistikai. Dabar savo akimis nemačiau, tai sunku pasakyti, ar situacija yra pakitusi, tačiau sprendžiant iš to, kad per dieną į Graikiją išsilaipina apie 2 tūkst. žmonių, tai nelabai kas yra pakitę“, – sako R. Požela.

Abipusiai kaltinimai

Pašnekovas nurodo, kad graikai kaltina Europos Sąjungos (ES) valstybes, kad šios suteikia per mažą paramą, o Europos Sąjunga kaltina Graikiją, kad ši nevykdo savo įsipareigojimų ir funkcijų kaip ES paribio valstybė.

„Kadangi Graikija nesaugo savo išorinės sienos, egzistuoja toks nesusikalbėjimas tarp šalių ir to nesusikalbėjimo pasekmė – pabėgėlių srautai ir toliau nevaržomai plūsta į Europą“, – teigia R. Požela.

Pasak jo, siekiant suvaldyti situaciją Graikijoje, politiniuose sluoksniuose svarstomi projektai, kad ES turėtų tam tikrą mechanizmą, kad be šalies sutikimo būtų galima dislokuoti papildomas pajėgas, tačiau tai kol kas tėra projektai.

Sudėtinga identifikacija

R. Požela taip pat patvirtinta skeptikų nerimą, jog šimtaprocentinės garantijos, kad ekonominiai pabėgėliai bus atrūšiuoti nuo politinių, nėra.

„Mechanizmas toks yra, kuomet bandoma juos atrūšiuoti, tačiau šiai dienai susiduriame su tokiomis problemomis, kad žmonės jau yra persikėlę į kažkurią ES šalį ir iš esmės ten jie gali susikurti naują savo tapatybę. Grėsmė yra ta, kad pakankamai sudėtinga identifikuoti žmogų pagal tikrąją jo tapatybę, kas jis buvo Sirijoje, Eritrėjoje ar Afganistane“, – teigia jis.

Tad tokiu atveju, pašnekovo teigimu, galimybė, kad į Lietuvą atvyks pabėgėliai, kurie gali kelti grėsmę šalies gyventojams, yra, tačiau pats R. Požela teigia pasitikintis mūsų pareigūnais ir tarnybomis, kurie, anot jo, naudojasi įvairiausiais mechanizmais, kaip tuos pabėgėlius identifikuoti.

„Yra vykdomos apklausos, naudojamasi Interpolo, Europolo duomenų bazėmis – bandoma iš tikrųjų identifikuoti tą tikrąją asmens tapatybę ir ją identifikavus paaiškėja, kokia yra to žmogaus praeitis. Manau, kad tie darbai yra tikrai daromi, nors, kaip minėjau, šimtaprocentinės garantijos nėra ir tam tikros grėsmės egzistuoja“, – sako R. Požela.

Nevykdo įsipareigojimos

Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas taip pat nurodo, kad nei Graikija, nei Italija nevykdo savo įsipareigojimų Bendrijai ir nefiltruoja atvykstančių migrantų – praleidžia visus, nenorėdamos, kad šie liktų pas juos.

„Galima pradėti kalbėti apie visas sankcijas, sąsajas, struktūrinių fondų, sanglaudų programų įšaldymą Italijai ir Graikijai, bet tada atsidaro precedentas, kai leidi bausti nepaklusnias valstybes. Reikia pažymėti, kad pati Vokietija atsisakė vykdyti Dublino konvenciją – kai vokiečiai uždegė žalią šviesą, jie atsisakė Dublino režimo, pagal kurį atvykęs migrantas turi būti grąžintas į tą šalį, per kurią atvyko į Europos Sąjungą. Pagal šią konvenciją vokiečiai turėtų grąžinti pabėgėlius italams“, – sako L. Kasčiūnas.

Tad, politologo nuomone, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne tik pakvietė atvykti ekonominius migrantus, bet ir suparalyžiavo teisinį režimą Europoje.

Aišku, pačios šalys taip pat gali daryti pabėgėlių atranką, tačiau L. Kasčiūnas pažymi, kad didžioji problema yra ta, kad nėra šimtaprocentinės garantijos, kaip atskirti ekonominius migrantus nuo politinių pabėgėlių.

„Kadangi srautai tokie dideli, graikai ir italai net nesivargina. Juk atranka irgi užtrunka, turi suteikti sąlygas ir panašiai – o jie nėra pajėgūs arba nėra suinteresuoti tai daryti“, – sako specialistas.

Viltys artėjančiam susitikimui

L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad artėja Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, ir pabėgėlių klausimas bus aptartas iš esmės.

„Jeigu Europos Sąjungos lyderiai neras kažkokio tvaraus sprendimo, tada mes būsime chaose, tad jie turi rasti išeitį. Be to, reikia ieškoti realių svertų, kaip paspausti Italiją ir Graikiją – kol kas nematau tam kitų instrumentų kaip susijusių su sanglaudos politika ir struktūriniais fondais. Taip pat tikiuosi, kad susidėlios reikalai ir dėl Turkijos, nes vokiečiai nori suteikti paramą Turkijai, kuri mainais sutiktų ilgiau palaikyti pas save pabėgėlius, tačiau tam kol kas prieštaravo Italija“, – kalbėjo L. Kasčiūnas

Jis taip pat pažymi, kad pabėgėlių srautų kontrolės sukūrimo mechanizmas nesprendžia esminių problemos priežasčių.

„Tad čia reikia labai aiškiai pasakyti, kad Vakarų Europos šalys turi mažinti socialines garantijas migrantams. Pavyzdžiui, britai savo pataisose dėl europinės migracijos siūlo ketverius metus neleisti naudotis socialinėms garantijoms – tai kodėl mes to paties negalime padaryti ir su migrantais? Reikia nesudaryti šiltnamio sąlygų, kur pabėgėlis galėtų pasakyti, kad atvažiavo ne dirbti, o gyventi“,– kalbėjo L. Kasčiūnas.

Sunki graikų padėtis

Socialdemokratas, Seimo Europos reikalų komiteto narys Juras Požela sako, kad pabėgėlių krizėje vienareikšmiškai kaltinti Italijos ir Graikijos dėl neapsaugotų sienų negalima, nes toms šalims tenka didžiausias krūvis.

„Į Graikijos ir Italijos salas pirmiausia atplaukia pabėgėliai. Jie turi tuos pabėgėlius perimti, perkraustyti pas save į žemyną ir laikyti pas save stovyklose, o po to leisti išvykti į kitas šalis. Italai ir graikai yra tapę įkaitais tose situacijose ir prašo Europos Sąjungos pagalbos. Kitas variantas graikams būtų toks: jie gali neleisti įplaukti skęstančiai valčiai į salą, bet tada juk mirs daugybė žmonių.

Komisaras, atsakingas už imigraciją, pasakė aiškiai: yra reikalinga išorinė sienų kontrolė, tai yra prioritetas, bet norėtųsi aktyvesnės Europos Sąjungos politikos ir realybėje tą sieną kontroliuojant. Kita vertus, visiškai šalia turi ir mūsų diplomatai dirbti ties tuo, kad būtų panaikintos tos priežastys, dėl ko pabėgėliai randasi: kariniai židiniai Sirijoje“, – kalba J. Požela.

Nereikėtų segreguoti

Politikas taip pat pabrėžia, kad Graikijos ir Italijos padėtis sudėtinga dar ir tuo, kad migrantai dažnai atkeliauja be asmens dokumentų, o tuomet patikrinti jų identifikaciją yra labai sudėtinga. Tad J. Požela pabrėžia, kad Europa negali uždaryti savo sienų ir gyventi kaip tvirtovėje. Taip pat, anot jo, įsileidus migrantus į šalį, nereiktų jų skirstyti į grupes pagal tikėjimą ar kitus požymius, taip neva siekiant apsisaugoti nuo pavojaus.

„Nereikėtų daryti automatinio segregavimo: žinome siro vaiką Stevą Jobsą, bet žinome ir žmones, kurie žudo vlastybėse žmones, kurie jiems labai nuoširdžiai padeda stengiantis juos integruoti – visokių būna. Sunku vertinti, bet nereikėtų atskirti žmonių pagal tikėjimą ar išsilavinimą, toks principas neturėtų būti taikomas vien tik žmogiško solidarumo sumetimais“,– sako J. Požela.

Jis pabrėžia, kad svarbiausia reiktų dėti visas pastangas sprendžiant pabėgėlių problemos priežastį – konfliktą Sirijoje – ko, deja, jis kol kas nemato.

„Europa turėtų žymiai aiškiau pasiimti lyderystės vaidmenį su kitomis valstybėmis, bandant kaip įmanoma panaikinti tos problemos židinius tose šalyse, iš kurių pabėgėlius turime. Antra, turime integruoti tuos žmones, kurie patenka į mūsų žemyną, turime suteikti jiems galimybę pradėti naują ir saugų gyvenimą. Trečia, politikams reikia mažiau gąsdinti. Juk reikia įžvelgti ir pozityvą – pavyzdžiui, Vilniuje sirai yra atidarę kirpyklas, kurios yra be galo populiarios. Multikultūriškumas juk įneša kitoniškumo“, – sako politikas.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ir migracijos ministrai pirmadienį vykusiame posėdyje kalbėjo apie tai, kad dėl migrantų krizės gali tekti uždaryti Šengeno zoną iki dvejų metų laikotarpiui.

Vien tik į Vokietiją pernai atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų.

Parašyk komentarą
    Skaityti komentarus (2)
    Komentuoti

    Aktualijos

     Juodkrantėje didelės bangos pasiglemžė jaunuolį (nuotr. facebook.com)
    Baltijos jūros bangų bei srovių pavojai: atsakymas, kaip išsigelbėti (1) 2016.07.01 22:00 Baltijos jūra yra uždara jūra, kurios daugelis vandenynuose vykstančių procesų nepasiekia. Bet ar žinojote, kad jos bangos gali kelti nemažesnį pavojų, o susidariusios jūros duobės, jus nunešti į jūrą, o kartą net kilo cunamis... Dažniausiai bangas sukelia vėjas Bangos Baltijos jūroje dažniausiai būna sukeltos vėjo ir ...
    Ežeras (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Alytuje išgelbėtas skendęs vaikas 2016.07.01 20:46 Penktadienio vakarą išgelbėtas ežere Alytuje skendęs vaikas. 18.32 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Didžiajame Dailidės ežere skęsta apie apie 11 metų amžiaus vaikas. Vaiką ugniagesiai gelbėtojai gaivino, kol atvyko Alytaus greitosios pagalbos medikai, pranešė BPC. Vaikas perduotas ...
    Avis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Alinančių karščių pasekmė: masiškai krenta gyvuliai 2016.07.01 20:19 Dėl alinančių karščių masiškai krentant gyvuliams, veterinarai įspėja – ūkininkus būti budrius. Karaliaujant karščiams, avims, arkliams, karvėms ar ožkoms gresia ne tik insultai, infarktai, bet ir mirtis. Paaiškėja taip yra todėl, kad žmonės dažniausiai neteisingai juos prižiūri. Būtina tikrinti ne tik šių gyvulių, bet ...
    Terorizmo grėsmė Hanoveryje (nuotr. SCANPIX)
    Apklausa: lietuviai terorizmo bijo mažiau nei kiti europiečiai (2) 2016.07.01 18:17 Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Paklausti, ar, jų nuomone, šalyje yra didelė terorizmo rizika, teigiamai atsakė 13 proc. Lietuvos gyventojų. Bendrai Europos Sąjungos šalyse taip manė 40 proc. apklaustųjų. 43 proc. lietuvių ...
    Kokaino paieškos  (nuotr. Policijos)
    Rumunijoje sulaikyti keturi tonas kokaino gabenę lietuviai 2016.07.01 16:58 Rumunijoje su bendrininkais sulaikyti keturi maždaug pustrečios tonos kokaino gabenę lietuviai, BNS penktadienį patvirtino Lietuvos ambasadorius Bukarešte Arvydas Pocius.

    Naujausios TV3 Žinios

    Tikkurila namai



    Tvarkaraščiai
    Rezultatai
    Lentelės

    EURO 2016

    Pen 07-01 Velsas 22 : 00 Belgija
    Šeš 07-02 Vokietija 22 : 00 Italija
    Sek 07-03 Prancūzija 22 : 00 Islandija
    • Iki Lietuvos himno giedojimo liko
    Studijuok 2016
    Oras Lietuvos žemėlapyje
    Penktadienis, 2016 m. liepos 1 d.
    Alytus
    +17
    -
    Kaunas
    +16
    -
    Vilnius
    +16
    -
    Panevėžys
    +16
    -
    Klaipėda
    +17
    2.2 m/s
    Šiauliai
    +16
    -
    Utena
    +16
    -

    Vilnius

    weather value Partly cloudy
    +16
    weather value Partly cloudy
    Toks jausmas lyg būtų +16


    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
  • Oras Lietuvos žemėlapyje
    Penktadienis, 2016 m. liepos 1 d.
    Alytus
    +17
    -
    Kaunas
    +16
    -
    Vilnius
    +16
    -
    Panevėžys
    +16
    -
    Klaipėda
    +17
    2.2 m/s
    Šiauliai
    +16
    -
    Utena
    +16
    -

    Vilnius

    weather value Partly cloudy
    +16
    weather value Partly cloudy
    Toks jausmas lyg būtų +16
    Į viršų