Tyrėjai pažymi, kad siesta yra populiari tradicija daugelyje pasaulio kraštų, taip pat Viduržiemio jūros regione ir Centrinėje Amerikoje, bet ankstesnių tyrimų, nagrinėjusių siestos ir mirtingumo nuo koronarinės širdies ligos sąryšį, rezultatai būdavo prieštaringi. Šis tyrimas yra pirmas toks didelės apimties prospektyvinis tyrimas, į kurį būdavo priimami sveiki asmenys ir kurio metu buvo nuodugniai vertinami kiti rizikos faktoriai.
Tyrėjai, vadovaujami Androniko Naska, higienos ir epidemiologijos dėstytojo iš UAMS, ir Dimitrios Trichpoulus, vėžio prevencijos ir epidemiologijos profesoriaus, dirbančio HSPH, ištyrė 23681 20-86 metų amžiaus asmenis, kurie prisijungė prie tyrimo 1994-1999 m. ir tuo metu nebuvo sirgę jokia širdies liga, vėžiu ar patyrę širdies smūgio. Naujai prisijungę dalyviai būdavo klausinėjami, ar jie vidudienį eina pogulio, o jei taip – kaip dažnai ir kiek paprastai trunka pogulis. Jie taip pat būdavo prašomi pateikti informacijos apie savo fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius per paskutinius metus iki dalyvavimo tyrime pradžios.
Per tolesnį maždaug 6,32 metų laikotarpį mirė 792 tyrimo dalyviai, 133 iš jų – nuo širdies ligų. Apėmus kitus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius, vidudienį pogulio ėjusių dalyvių, nepaisant to, koks būdavo pogulių dažnumas ir trukmė, rizika mirti nuo širdies ligos buvo 34 proc. mažesnė nei tų, kurie neidavo pogulio. Tyrėjai išsiaiškino, kad tokių „reguliarių snaudalių“, einančių siestos miego pusvalandžiui ar ilgiau bent tris kartus per savaitę, rizika mirti nuo koronarinės širdies ligos buvo 37 proc. mažesnė nei kitų. Asmenų, kurie nusnausdavo tik retkarčiais, rizika sumažėdavo statistiškai neženkliai – 12 proc..
Dirbančių vyrų, tiek einančių vidudienio pogulio retkarčiais, tiek reguliariai, rodikliai buvo ženkliai aukštesni — užfiksuota 64 proc. mažesnė rizika mirti nuo širdies ligos, o štai nedirbančių vyrų (daugiausia pensininkų), ėjusių pogulio, rizika buvo sumažėjusi 36 proc. Užfiksuoti tik šeši dirbančių moterų mirties atvejai, todėl palyginimas negalimas.
Tyrėjai pakomentavo:
„Mūsų nuomone, tyrimo rezultatai nurodo, kad siesta, veikiausiai dėl to, kad jos metu atsipalaiduojama, mažina suaugusių žmonių mirtingumą nuo koronarinės širdies ligos. Tai, jog šis ryšys buvo ryškesnis tiriant dirbančius asmenis, patiriančius didelį stresą darbe, tik patvirtina šią hipotezę“.
Dimitrios Trcihopoulos priduria:
„Žinutė akivaizdi: jei galite nusnausti dienos metu, taip ir padarykite“.
