Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.
Premjeras Andrius Kubilius po rytinio Seimo plenarinio posėdžio žurnalistams sakė, kad tokiu būdu siekiama, kaip galima greičiau perimti valstybės žinion banką ir išskirti „gerąjį“ banką, į kurį bus perskirstyti visi apdrausti indėliai ir geri banko aktyvai.
[papildyta 19:12] Seimo nariai išsprendė skubos tvarka pateiktų teisės aktų likimą. Buvo pritarta septyniems naujiems teisiniams aktams, kurie leis atskirti nuo probleminio banko „sveiką“ dalį ir suformuoti gyvybingą banką.
Valstybės įsigytos ar paimtos probleminio banko akcijos turės būti parduodamos nedelsiant, kai šio banko finansinė būklė nebekels grėsmės bankų sistemos stabilumui.
Už Bankų įstatymą balsavo 77 parlamentarai, vienas balsavo prieš, ir 4 parlamentarai susilaikė.
Už įstatymų paketą pasisakantis premjeras priminė, kad Europoje yra praktika, kokie veiksmai turi būti priimti ir kaip turi elgtis valstybės atidalindamos gerą banką tokioje situacijoje. Jo manymu, prasidėjus teisiniams ginčams, atidalinimas neturės jokios prasmės.
Kęstutis Masiulis taip pat pritarė, kad neretai geros idėjos sudūžta teismuose, kai viskas užvilkinama. Jo manymu, ši nuostata reikalinga, kad nebūtų vilkinimų šioje srityje ir kad būtų laiku sudaryta tvarka.
Gintaro Songailos siūlomai pataisai dėl didesnės administratoriaus atsakomybės Seimas nepritarė. A. Kubiliaus manymu, administratoriaus atsakomybė jau numatyta įstatymo projekte, tereikia geriau įsiskaityti į jį.
[papildyta 17:05] Seimas vakariniame posėdyje pritarė Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkai ir priėmė Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymą, Lietuvos banko įstatymo ir jų lydimųjų įstatymų pataisas, kuriomis nutarta pertvarkyti Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemą, sutelkiant finansų rinkos priežiūros funkcijas (ir riziką ribojančios, ir finansinių paslaugų teikimo priežiūros) vienoje institucijoje – Lietuvos banke.
Pakeitimai, įteisinti Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatyme, Lietuvos banko įstatymo ir jų lydimųjų įstatymų pataisose, turėtų užtikrinti vienodą finansų rinkos subjektų priežiūros praktiką bei prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo stiprinimo.
Priimtomis pataisomis nutarta nuo 2012 m. sausio 1 d. likviduoti Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijas, o jų atliekamas priežiūros funkcijas perduoti Lietuvos bankui. Taip pat nuspręsta Lietuvos bankui perduoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos šiuo metu atliekamą finansinių paslaugų teikimo priežiūros funkciją.
Šiais įstatymo pakeitimais įtvirtinama vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Įstatymų pakeitimais taip pat yra nutarta, kad finansų priežiūros sistemą išlaikys patys rinkos dalyviai.
[papildyta 15:54] Per rytinį Seimo posėdį Tvarkos ir Teisingumo partijos atstovas Petras Gražulis pasisakė, kad pritaria teikiamam įstatymų blokui, tačiau tikino, kad valdantieji neįžvalgūs ir jų reakcija nėra savalaikė. „Nepateikė pataisų, kai įvyko krizė, nemanau, kad jos tuo metu nebūtų suprastos ar sukeltų rezonansą. Be to, įstatymo projekte nenumatyta atsakomybė laikinajam administratoriui, jei būtų iššvaistytas banko turtas“, - teigė jis.
Vakarinio posėdžio metu premjeras A. Kubilius paragino P. Gražulį elgtis atsakingai. „Važinėjant su aukštos klasės BMW iš tikrųjų labai rūpi daugelis dalykų. Laikinasis administratorius samdomas ribotam laikui, jei bus priimti įstatymai, per mėnesį bus įsteigtas Geras bankas. Jei jums rūpėtų Lietuvos reikalai, o ne Jūsų populiarumas, taip nekalbėtumėte“, - piktinosi jis.
Siekia apsaugoti mokesčių mokėtojus
„Tokiu būdu, būtų sudaryta galimybė minimaliomis mokesčių mokėtojų lėšų sąnaudomis apsaugoti ir apdraustus pinigus, ir indėlininkus, ir visą bankų sistemą. Turėjome imtis neatidėliotinų veiksmų tam, kad galėtume apsaugoti indėlininkus nuo galimai neteisėtų akcininkų veiksmų“, - tikino jis.
Vyriausybė Seimui pasiūlė keletą įstatymų pataisų, kurios reikalingos tam kad valstybei perėmus banką į savo žinią, būtų galima neatidėliojant gerus aktyvus ir apdraustus indėlius perkelti į taip vadinamą „gerąjį“ banką.
„Įkūrus gerąjį banką, kaip rodo kitų šalių patirtis, jis galėtų sėkmingai veikti ir apdrausti indėliai toliau būtų garantuojami gerojo banko veiklos“, – pažymėjo A. Kubilius.
Pareiškimai apie mokumą – banko viešųjų ryšių darbas
Tiesa, buvo pasirodę žinių, kad administratorius paskelbė, kad „Snoro“ bankas iš tikrųjų buvo mokus. Seimo opozicija per posėdį buvo iškėlusi klausimą, kam reikėjo nacionalizuoti banką, kuris yra mokus.
Ministras Pirmininkas nesiėmė komentuoti šių pareiškimų. Jis prisipažino, kad apie tai perskaitė spaudoje ir mano, kad tai yra ne administratoriaus, o „Snoro“ banko viešųjų ryšių specialistų žodžiai.
Paklaustas, kaip įmanoma paruošti įstatymo projektą per naktį, A. Kubilius pripažino, kad po vakar dienos Vyriausybės svarstymo dėl įstatymo projektų, specialistai dirbo per vakarą ir naktį, o šįryt įstatymas buvo pasirašytas. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad šį įstatymą reikia priimti kuo skubiau ir tikisi, kad Seimas veiks taip pat ryžtingai, kaip Vyriausybė ir Lietuvos Bankas.
I. Šimonytė: atskyrus banko sveikąją dalį, indėliais bus galima laisvai disponuoti
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė patikino, kad tik priėmus įstatymą, atskyrus „gerąjį“ banką ir perkėlus apdraustuosius indėlius, galima bus disponuoti indėliais taip, kaip numatyta sutartyje, t.y. atsiimti tuos indėlius sutarties numatytu terminu be jokių apribojimų, arba terminuotų indėlių atveju atsiimti indėlius ir prarasti palūkanas. Galios visos indėlininkų teisės kaip jos galiotų bendru atveju, indėlininkai galės priimti tokius sprendimus, kurie jiems atrodys reikalinga ir ekonomiškai naudingiausia.
Turint omeny, kad situacija ne iš paprastųjų, Seimas raginamas pritarti pateiktam įstatymų paketui ir suteikti mandatą.
„Iš tikrųjų mes stengsimės kartu su LB dirbti kaip įmanoma greičiau, tam tikrus apribojimus disponuoti lėšomis LB laikinasis administratorius panaikins jau dabar, tačiau tai nebus visiškai laisvas disponavimas, kaip tai būtų bendru atveju, kada galima laisvai atsiimti visą savo indėlį. Tol, kol nebus nuspręstas šis padalijimas, tam tikrų apribojimų bus. Manau, kad kalbėsime apie kažkokias išsiimamų lėšų lubas, tačiau kai tik bankas bus atskirtas, apribojimų nebus. Mūsų laikas, per kurį ketiname visa tai atlikti – maždaug mėnuo“, - patikino I. Šimonytė.
Banko likvidavimas galimas
Taip pat ministrė pasakė, kad stabilizavus „Snoro“ sveikąją dalį ir pamačius, kad niekas nenori šio banko pirkti, valstybė priimtų sprendimą jį likviduoti, tačiau tai nebūtų skausminga, nes indėliai indėlininkams būtų grąžinti.
„Pagal pateiktą įstatymo projektą, iš pradžių bankas įsteigiamas trijų metų laikotarpiui, o vėliau būtų galima dar porą kartų pratęsti tą laikotarpį pratęsti (jeigu nepavyktų gerai parduoti). Tačiau jei būtų akivaizdu, kad banko niekas neperka, tektų jį likviduoti. Bet tokiu atveju likvidavimo pasekmės būtų kitos negu, kad likviduojant dabartinį banką su dabartinėmis aplinkybėmis“, - patikino ministrė.
I. Šimonytė teigė, kas siekiant išvengti nereikalingos panikos tarp investuotojų, jiems bus išaiškinta, kad dabartinė situacija - tai pavienio banko problema, nesusijusi su kitais bankais ar kokiomis nors sisteminėmis bankų ar ekonomikos problemomis.
„Tai natūrali reakcija, tačiau išaiškinus padėtį, pamatysime priešingas tendencijas. Noriu pabrėžti, kad nėra jokio reikalo dėl to, kas dabar vyksta, atitraukinėti lėšas iš kitų bankų, nes šis neracionalus elgesys kenkia bankų stabilumui“, - reziumavo ji.
Šiuo metu Seime vyksta komitetų posėdžiai, kurių metu bus svarstoma ar pritarti Vyriausybės siūlomoms įstatymų pataisoms. Vakarinio posėdžio metu parlamentarai priims galutinį sprendimą dėl įstatymo.
