• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš tapdamas mafijos tėvu, legendinis nusikaltėlis Vidas Antonovas buvo geras ugniagesys, garsus muzikantas bei žinomas sportininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Apie 72 metų mafijos tėvu vadinamo legendinio Lietuvos nusikaltėlio Vido Antonovo gyvenimą jau rašomas romanas, nes jis ne tik vienas garsiausių sovietinių nusikaltėlių, bet ir pats romantiškiausias. Jaunystėje V. Antonovas stovėjo su gitara ant scenos ir buvo nešamas ant rankų, iškėlė rekordinio svorio štangą, džiaugėsi sėkminga karjera gaisrinėje, dėl jo pešėsi merginos.

REKLAMA

1973 metais staiga išaiškėjo, kad Vidas – sau lygių neturėjusios nusikaltėlių gaujos lyderis. Jis su sėbrais plėšė įmonių seifus ir, prisipirkęs aukso, ruošėsi užgrobti lėktuvą bei lėkti į Rodeziją pas diktatorių Janą Smitą. Sensacijos apie susemtą V. Antonovo gaują skelbti žiniasklaidai neleido sovietinė cenzūra – Šiauliuose tik pasklido gandai, jog teisiamas Mafijos tėvas su sėbrais. Šokiruoti, o kartais ir juokinti, V. Antonovas nenustojo ir vėliau: suimtas jis bėgo nutraukęs antrankius, o atlikęs tris nelaisvės atėmimo bausmes, stebino archeologiniais radiniais, stebuklingomis ekstrasenso bei ne pagal amžių pajėgaus meilužio galiomis.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Radviliškio rajone su jauna žmona vaikus auginantis daugiavaikis tėvas V. Antonovas „Akistatai“ atvėrė savo paslaptis, kurių nežino net jį teisę pareigūnai.

Įkvėpė kino filmas

1947 metais Šiauliuose dar kai kur buvo likę griuvėsių. Šokčiodamas per jų plytgalius, į ką tik Šiaulių centre atidarytą kino teatrą „Pergalė“ paknopstomis lekia smulkutis aštuonerių metų berniukas. Prie kasų didžiulė spūstis, nes rodo legendinį JAV filmą „Tarzanas“. Matydamas, kad pro minią neprasibraus, vaikigalis keturpėsčias nuropoja tarp žmonių kojų ir pasistiebęs kasininkei ištiesia saują kapeikų: „Man už visus pinigus į visus seansus!“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prisimindamas vaikystę V. Antonovas neabejoja, kad būtent filmas „Tarzanas“ nulėmė jo likimą:

„Pamenu, lyg vakar būčiau žiūrėjęs – tai buvo 1938 metais Holivude statyta, jau spalvota ir įgarsinta juosta. Keliasdešimt kartų pažiūrėjęs filmą nusprendžiau būti toks pat stiprus ir drąsus kaip Tarzanas“.

Šiaulių pakraštyje stovėjusio nuosavo motinos namuko sodą Vidas pavertė „Tarzano džiunglėmis“: prikabinėjo virvių bei skersinių, kuriais karstėsi kiauras dienas. Kartais net vietoj pamokų, nes ne visada turėjo batus, o basam į pamokas – šalta.

REKLAMA

Rezultatų neteko ilgai laukti. V. Antonovas prisimena, jog netrukus prie skersinio prisitraukdavęs 30 kartų, padarydavęs per pusšimtį atsispaudimų. Kartą sunerimusi motina jį nutempė pas gydytoją prašydama patikrinti, kodėl berniukui „auga krūtys“. Pamaigęs mažąjį „Tarzaną“ medikas nusijuokė ir paaiškino, jog tai išsivystę krūtinės raumenys. Atsisveikindamas liepė pagailėti mažamečio, neversti jo taip sunkiai triūsti.

Pamėgęs sportą, V. Antonovas panoro pasiekti daugiau. Šiauliuose bandė lankyti bokso treniruotes pas garsų bokso trenerį, tarpukario Lietuvos čempioną, Vaclovą Peleckį. Boksuotis sekėsi, tačiau jis tokį sportą metė, nes dievinamas Tarzanas taip nesielgė – silpnesnių nemušdavo.

REKLAMA

„Aš niekada nebuvau žiaurus. – didžiuojasi V. Antonovas. – Tapau mafijos tėvu, padariau daug drąsių nusikaltimų, tačiau bent ant mano sąžinės nėra nė vienos žmogžudystės“.

Mėgo sportą ir muziką

Kai jau buvo per didelis karstytis virvėmis, V. Antonovas pasidarė štangą, su kuria nesiskyrė iki pat 1958 metų, kai buvo pašauktas atlikti privalomą karinę tarnybą. Šauktinio fizinė jėga neliko nepastebėta – karys paskirtas tarnauti į Tolimuosius Rytus, į Sachaline dislokuotą karinės žvalgybos kuopą. Ten tuomet buvo ir Raudonosios armijos sunkumų kilnojimo treniruočių centras. Pusketvirtų metų – tiek buvo užtęsta V. Antonovo tarnyba dėl krizės Kuboje – jis treniravosi kartu su Sovietų Sąjungos bei olimpiniais čempionais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1961metų pabaigoje V. Antonovas grįžo namo, įsidarbino Šiaulių priešgaisrinėje tarnyboje ir veikiai buvo paaukštintas į pamainos viršininko pareigas. Tačiau „valdiškai“ stumti nuobodžias budėjimo valandas – ne jo charakteriui. Be veiklos vyras dūsta. Vos išgirdęs, kad darbovietėje buriasi vokalinis-instrumentinis ansamblis „Sirena“ – V. Antonovas suskubo užsirašyti. „Sirena“ dalyvavo viename pirmųjų estradinės dainos konkursų „Vilniaus bokštai“ ir saviveiklinių kolektyvų grupėje laimėjo laureatų diplomą.

REKLAMA

Tačiau tikrasis V. Antonovo pašaukimas – sportas. Jis Šiaulių priešgaisrinei tarnybai atstovavo respublikinėse ugniagesių varžybose, kur su bendradarbiais pagerino ugniagesių estafetės rekordą ir pasipuošė tuomet labai garbingu sporto meistro ženkleliu.

Šešiasdešimtųjų pabaigoje V. Antonovas jau dirbo ne tik gaisrinėje. Jis gavo trenerio etatą ir atidarė pirmąjį Šiauliuose kultūrizmo-atletinės gimnastikos klubą.

„Mieste pakabinome vos kelis skelbimus, o kiek vyrų prisirinko! – neslėpdamas nostalgijos prisimena V. Antonovas. – Raumenų auginimas – kultūrizmas – buvo absoliučiai vakarietiškas sportas, o tada viskas, kas vakarietiška, buvo itin madinga. Tarp mano auklėtinių buvo ir dainininkai Adolfas Jarulis bei Simonas Donskovas, su kuriuo po treniruočių kartu traukdavom dainuoti į Šiaulių klubus.“

REKLAMA

Varžybose sukėlė furorą

Treniruodamas kitus, V. Antonovas pats sporto irgi neapleido, auklėtiniams buvo gyvas pavyzdys. Jis jaudindamasis pasakoja, kaip 1967 metais per pirmąjį Lietuvos atletinės gimnastikos čempionatą Kaune sukėlė tikrą sensaciją:

„Varžybos vyko Kauno sporto halėje. Mačiau korespondentus iš sąjunginių sporto leidinių, na o kiek sugužėjo žiūrovų! Tada dalyviai buvo skirstomi ne pagal svorio, o pagal ūgio kategorijas. Patekau į atletų iki 1,69 metro ūgio grupę. Per pirmąją rungtį buvo matuojami raumenys, už kurių apimtis skyrė balus. Už nepakankamą rankų bei krūtinės apimtį net netekau kažkiek balų. Tačiau nenusiminiau, nes mačiau, kad daugumos galiūnų impozantiškieji raumenys yra silpni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuometinis štangos kėlimo gulint ant suolelio Lietuvos rekordas buvo 139 kilogramai. Besibaigiant varžyboms diktorius paskelbė, kad Romas Kairaitis gerins rekordą pakeldamas 140 kg. Kai jis tokį svorį iškėlė, Kauno sporto halėje kilo ovacijos. Visi sveikina Romą, o diktorius paskelbė, kad Antonovas iš Šiaulių yra užsisakęs 150 kg svorį. Kilo šurmulys – ar apsišaukėlis pokštauja, ar tai klaida? O aš atsiguliau ir iškėliau, nes namie per treniruotes keldavau 180 kg. Kad jūs matytumėte, kas prasidėjo halėje! Autografus dalinu į kairę ir į dešinę, korespondentai apipuolę fotografuoja. Ant rankų išnešę sirgaliai mane įmetė į automobilį „Volga“, išvežė ir pakaunės viloje tokį pokylį mano garbei iškėlė!“

REKLAMA

Romas Kairaitis, Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas, „Akistatai“ pripažino senuose varžybų protokoluose aptikęs, kad V. Antonovas tose varžybose tikrai pagerino Lietuvos atletinės gimnastikos čempionato rekordą iškeldamas 150 kilogramų. Tiesa, čempionu šiaulietis nebuvo paskelbtas, nes kitą dieną pozavimo rungtyje, pabūgęs žymiai įspūdingiau atrodančių varžovų, visai nedalyvavo.

Merginos ėjo iš proto

Tuometinio V. Antonovo portretas būtų nepilnas nepaminėjus dar vienos karštos, iki šiol gyvos jo aistros – moterų. Dėl šio vyro jos tarpusavyje kovojo tikrąja šio žodžio prasme.

REKLAMA

Grįžęs iš armijos V. Antonovas maloniai nustebo motinos name radęs kelias gyventojas – trys jaunutės medicinos mokyklos studentės buvo išsinuomojusios kambarius.

„Suvedžiojau visas tris. – giriasi vyras. – Dvi jų – Genovaitė ir Valė – vienu metu nuo manęs pastojo. Abiejų nėščiųjų motinos pasiskundė komjaunimo komiteto vadovams, buvau pakviestas „ant kilimo“. Sekretoriui arogantiškai pareiškiau, kad vesčiau Genovaitę, nes prieš man atsiduodama ji buvo mergaitė, tačiau piršlybas vis atidėliojau.“

Matydama, kad meilužis išsisukinėja, Genovaitė nutarė veikti moterišku gudrumu. 1964 metais pagimdžiusi gražią dukrelę, vieną dieną ji V. Antonovui liūdnai pareiškė serganti paskutinės stadijos smegenų vėžiu, jai, girdi, gyventi belikę pora mėnesių. Pasimetęs vyras pasipiršo, kad vaikas turėtų bent pavardę ir tėvą. Po vedybų bėgo mėnesiai, o žmona nė nesiruošė keliauti anapilin. Apmulkinto vyro savimeilė buvo smarkiai užgauta – nuo to laiko jis lyg eržilas pasileido per meilužes. Kelios jų netrukus padėjo įvykdyti nusikaltimus.

Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite, kas pastūmėjo ugniagesį tapti nusikaltėliu.

Sigitas STASAITIS

Susijusios naujienos:

Godumas pražudo net milijonierius (6)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų