• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panevėžio mafija

Verslas ir mirtys (4)

1995 ir 1996 metais "tulpiniai" aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau - nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų. Dalis nužudytųjų "tulpiniams" buvo neparankūs tuo, kad nuo seno bendravo su Vilniaus ar Kauno nusikalstamomis grupuotėmis, o vaikinai iš Tulpių gatvės šešėlinį Panevėžį ketino valdyti vieni, su niekuo nesidalindami, be jokios svetimųjų įtakos.

REKLAMA
REKLAMA

Kamarado sudorojimas

1996 metų vasario mėnesį Klaipėdos gatvėje buvo sužeistas ir po kontrolinių šūvių į galvą mirė prieštaringos reputacijos verslininkas Viktoras Dementavičius, pravarde Kamaradas. Pagrindinis garsaus triatlonininko V. Urbono rėmėjas, dažnai važinėjęs su juo į varžybas, visiškai pateisino savo pravardę, nes draugavo su daugybe įvairiausių sluoksnių žmonių. V. Dementavičius puikiai jautėsi tarp nusikalstamo pasaulio banginių, dažnai būdamas "taikos angelu" sprendžiant įvairių gaujų tarpusavio konfliktus. Esama duomenų, kad Kamaradas palaikė draugiškus santykius ir su Kauno "daktarais". Po mirties rastoje jo užrašų knygelėje aptikti įrašai liudija, jog ne vienas asmuo jam buvo skolingas įspūdingas sumas. Nemažai draugų V. Dementavičius turėjo ir tarp policijos pareigūnų, todėl sklandė kalbos, jog jam keršyta kaip galimam policijos informatoriui ar net taip "tulpinių" vadus bauginusio tariamo "mirties eskadrono" talkininkui. Kelių kavinių Panevėžyje ir Sankt Peterburge savininkas vadovavo ir nelegaliai saugos firmai, kurios legalizuoti neleido atitinkamos tarnybos, nes turėjo duomenų, kad Kamarado apsaugininkai jo nurodymu kai kam padeda "išmušti" skolas. Verslininko pavardė buvo minima ir buvusio policininko A. Gromovo byloje. A. Gromovas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, jog grasindamas nužudyti reikalavo 4 000 JAV dolerių iš anksčiau minėto A. Krivicko-Pižo, prasiskolinusio Kamaradui. Tačiau buvusio policininko, atleisto iš darbo už tarnybinio ginklo praradimą neaiškiomis aplinkybėmis, parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl taip ir nebuvo įrodytas jo bei V. Dementavičiaus ryšys su Pižo žudikais.

REKLAMA

Nemirtingojo Maršalo žūtis

1996 metais teroras prieš verslininkus pasiekė kulminaciją. Sodų gatvėje buvo užpultas ir sumuštas AB "Panevėžio pienas" generalinis direktorius J. Simutis. Pagrobtas įmonei priklausantis automobilis "Hyundai Sonata". Po poros mėnesių Panevėžio ligoninės reanimacijoje nuo durtinių bei kirstinių žaizdų mirė UAB "Linas ir viza" vadybininkas V. Arbataitis. Dingo jo apynaujis automobilis "Subaru Legacy", kuris buvo surastas tik po pusmečio Pasvalio rajono miške. Lapkričio pradžioje ligoninėje mirė sulaužytais galvos kaulais ir koja atgabentas vienas iš dviejų bendrovės "Panevėžio autotransportas" savininkų V. Stašiūnas. Operatyviniais duomenimis, jokių ryšių su nusikaltėliais neturėjęs verslininkas dviem skirtingais kietais daiktais sužalotas todėl, kad ėmėsi naftos produktų verslo, kurį jau seniai kontroliavo "tulpiniai". Aprašomuoju laikotarpiu iš Panevėžio paslaptingai dingo ir anksčiau minėtas "nemirtingasis" Virginijus Marščionka. Atrodė, jog kelis kartus beveik stebuklingai mirties išvengusį Maršalą angelas sargas globoja ir toliau: 1995 metų spalio mėnesį Nemuno gatvėje buvo apšaudytas BMW. Prie šio automobilio vairo sėdėjusiam V. Marščionkai kulka pataikė į galvą, tačiau kietos kaukolės dėka Maršalas vėl liko gyvas. Dingusio Maršalo likimas išaiškintas tik visiškai neseniai, pradėjus "čiulbėti" suimtam "tulpiniui" Dainiui Skačkauskui (36 m.), o jo nužudymo byla jau perduota teismui. Kaltinimai pateikti gaujos lyderiui V. Baltušiui ir jo bendrininkams Algimantui Vertelkai (42 m.), pravarde Pinčia, bei Audriui Andriušaičiui (35 m.). "Pragydęs paukštelis" šioje byloje kaltinamas tik nusikaltimo slėpimu, neteisėtu laisvės atėmimu, pareigūno vardo pasisavinimu bei savavaldžiavimu.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak D. Skačkausko, su juo susitikęs vienas iš "tulpinių" viršūnėlės atstovų Romualdas Čeponis (prieš kelerius metus sulaikomas pasipriešinęs pasalą surengusiems "Aro" pareigūnams ir nušautas) nusivežė jį į netoli Panevėžio esantį "Agato" sporto klubą, kur jau laukė V. Baltušis, A. Vertelka, A. Andriušaitis, Saulius Janonis ir Valdas Blinkevičius. Ten D. Skačkauskas sužinojo, kad sumanyta sulaikyti V. Marščionką. Jam buvo pavesta prireikus surakinti Maršalą antrankiais. Pagal sugalvotą planą gaujos nariai dviem automobiliais nuvažiavo prie Arimaičių ežero, esančio prie kelio Panevėžys - Šiauliai. Atvažiuoti prie ežero V. Marščionką pakvietė vėliau į pareigūnų pasalą patekęs ir nusišovęs samdomas žudikas Alvydas Juodrys, pravarde Benas. Šis Maršalą sugundė pasiūlęs nebrangiai pirkti didelį kiekį narkotikų, tačiau nurodytoje vietoje nepasirodė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai V. Marščionka apgręžė automobilį ir jau ruošėsi grįžti, nuošalioje vietoje pasislėpęs S. Janonis apie tai radijo ryšiu pranešė netoliese buvusiems bei policininkų uniformas vilkėjusiems bendrininkams. Veidus kaukėmis užsimaskavę banditai įjungę švyturėlį išvažiavo ant kelio ir sustabdė nieko bloga neįtariančio Maršalo automobilį. V. Baltušis ištraukė verslininką iš mašinos bei paguldė ant kelio, o prišokęs D. Skačkauskas surakino antrankiais. Surakintą auką gaujos nariai parsivežė į "Agato" klubą ir ten pradėjo egzekuciją.

REKLAMA

V. Marščionka buvo kankinamas prirakintas prie vamzdžio kambaryje antrajame aukšte. Tai užeidavęs, tai išeidavęs iš kambario D. Skačkauskas matė, kaip R. Čeponis jau kruvinai sumuštam nelaimėliui replėmis išrovė dantį ir tomis pačiomis replėmis žnaibė krūtinę. Vėliau Maršalas buvo paguldytas ant polietileninės plėvelės, o jo galva įkišta į maišelį. Jį nušovė pats V. Baltušis. Paleisdamas šūvį tiesiai į galvą jis ištarė: "Už visus draugus". Vėliau V. Marščionkos kūnas buvo supjaustytas metalui pjauti skirtu pjūkliuku. D. Skačkauskas teigė, jog jis nupjovė velionio ranką, Pinčia - kojas, o A. Andriušaitis - galvą. Kūno dalis egzekucijos dalyviai sudėjo į maišelius ir sukrovė į lauke, maždaug už 200 metrų, stovėjusią metalinę spintą. Spintoje sukūrus laužą nužudytojo palaikai buvo sudeginti, o pelenai išberti į Nevėžio upę. V. Baltušis tvirtino, jog susidoroti su V. Marščionka nuspręsta įtarus, jog jis kėsinosi į juos pačius. Dėl V. Marščionkos nužudymo parodymus yra davęs ir Lukiškėse nusižudęs V. Blinkevičius. Jo parodymai užfiksuoti tinkamai ir pateikti teismui, kuris juos įvertins.

REKLAMA

Jau aiškėja, kad Maršalo likimas ištiko ir daugelį kitų gaujos aukų. "Tulpiniams" patiko tylus, pėdsakų nepaliekantis atsikratymo kūnais būdas. Juo labiau kad greta apleistos "Linų pluošto" motociklų sporto klubo, kuriame jie sportavo, bazės stūksojo maždaug prieš 10 metų nustojusi veikti didžiulė katilinė. Garo katilai buvo išmontuoti, tačiau viduje sumūrytoje krosnyje su didžiule pakura buvo deginamos šiukšlės, gamybos atliekos. Dalimis atvežtą aukos kūną sumesti į krosnį buvo labai patogu, juo labiau kad čia dirbantys darbininkai nieko neįtarė, nes jiems būdavo paaiškinama, jog atsikratoma paprasčiausių buitinių polietileniniuose maišuose supakuotų atliekų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Siūlas - turgaus karalius

1992 - 1997 metais Panevėžį terorizavusių gaujų panorama būtų nepilna, jei pamirštume "Siūlo" gaują, kuriai vadovavo Saulius Bironas. Gaujos dėmesio objektas - miesto turgaus prekiautojai, mokėję nuolatines duokles, tad gaujos pelnas per mėnesį siekdavo maždaug 5 000 dolerių. 1994 metais pagrindiniai gaujos nariai buvo suimti ir apkaltinti. Vienas iš "siūlinių" sutiko duoti parodymus prieš savo sėbrus, todėl liko liudytoju. Trys nukentėję turgaus prekiautojai tapo įslaptintais liudytojais. Teismo metu išaiškėjo precedento neturintis atvejis. Suimtieji S. Bironas, S. Butkevičius ir S. Leonavičius tiesiai iš teismo salės buvo nuvežti į Vilniaus Markučių parką, kur niekieno netrukdomi vaišinosi su draugais. Malonų pikniką gamtoje nutraukė Valstybės saugumo departamento pareigūnai, o konvojaus policininkams teko taip pat sėsti į kaltinamųjų suolą. S. Bironui-Siūlui, S. Butkevičiui-Čigonui ir S. Leonavičiui-Solei už turto prievartavimą teismas skyrė po ketverius metus laisvės atėmimo, o kiti gaujos nariai buvo nuteisti tik už chuliganizmą ir realių laisvės atėmimo bausmių išvengė.

REKLAMA

1996 metais Panevėžio apygardos teismas už grotų 3 metams pasiuntė dar viena "siūlinį" - D. Grinką, kuris reketavo du verslininkus. Vienas iš jų teisme pakeitė parodymus, tad D. Grinka buvo nuteistas už vienintelį įrodytą epizodą. 1997 metų vasarą Panevėžyje buvo nuteisti dar trys gaujos nariai, nes vos paleistas iš įkalinimo vietos Siūlas vėl sugrįžo prie senų darbelių. Šįsyk gaujos auka tapo automobilių prekyba besiverčiantis verslininkas, iš kurio buvo pareikalauta atiduoti automobilį "Audi 90" ir sumokėti 5 000 litų. S. Bironui išsisukti padėjo pats nukentėjėlis, tardymo metu teigęs, jog Siūlas spyrė jam į galvą, o vėliau pakeitęs parodymus. V. Žemkauskas buvo nuteistas 4, o A. Ladavičius ir E. Mitkus - 3,5 metų nelaisvės bausmėmis. Vėliau "siūliniai" gerokai išplėtė savo veiklos ribas - ėmė reketuoti nelegaliai dirbančius mūsų tautiečius Anglijoje ir Vokietijoje bei viešbučiuose prostitucija besiverčiančias lietuvaites.

REKLAMA

Galvas kelia jauniausieji "tulpinukai"

1995 metų spalio pabaigoje buvo apiplėšta parduotuvė "Sporto pasaulis". Į ją įsiveržę keturi kaukėti peiliais bei pistoletais ginkluoti plėšikai sumušė ir surišo du pardavėjus ir pagrobė prekių už 12 000 litų. Bėgančius nusikaltėlius pastebėjo ir pradėjo persekioti vienos miesto nuovados komisaras inspektorius E. Šidlauskas. Vienas iš kaukėtųjų, M. Keturakis, du kartus šovė į pareigūną ir jį sužeidė, tačiau komisaras sugebėjo išmušti ginklą iš bandito rankų ir jį sulaikė. Po kelių dienų už grotų nukeliavo kiti apiplėšimo dalyviai - S. Lebedenka ir M. Keturakio brolis Tomas. Ketvirtasis plėšimo dalyvis, G. Dubikaitis, buvo sulaikytas Vilniuje jau prasidėjus bendrininkų teismui. Šis ketvertukas ir anksčiau ne kartą buvo įtariamas plėšimais, tačiau vis pritrūkdavo įrodymų. Už ginkluotą plėšikavimą, turto prievartavimą ir kitus nusikaltimus M. Keturakiui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, o jo bendrai nuteisti kalėti po 6 metus.

Kitame numeryje: Čikaga prie Nevėžio - "Žemaitukų" ir "Šmikinių" karas. Kas ruošia nusikaltėlių pamainą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų