• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Varguoliai iš išskaičiavimo

Pašalpų gavėjų garažuose – nauji automobiliai, palėpėse – besislapstantys sugyventiniai

Per socialinių darbuotojų reidus pašalpų prašytojų garažuose aptinkami prabangūs automobiliai, o palėpėse – besislapstantys sugyventiniai.

Per socialinių darbuotojų reidus pašalpų prašytojų garažuose aptinkami prabangūs automobiliai, o palėpėse – besislapstantys sugyventiniai.

REKLAMA

Lietuvoje prasidėjo visuotinis karas su piktnaudžiaujančiaisiais socialinėmis pašalpomis. Institucijos gauna šimtus pranešimų iš kaimynų ir net giminaičių apie žmones, kurie, dirbdami nelegaliai, iki šiol gaudavo ir socialinę paramą.

Užsiėmė laidotuvių verslu

Iki šiol penkiose savivaldybėse (Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų) vykęs eksperimentas, kai jų administracijoms patikėta teisė skirstyti socialines pašalpas savarankiškai, pasiteisino. Pašalpų gavėjų šiose savivaldybėse sumažėjo apie 20 proc., o kiekviena jų nuo 2012 m. sutaupė nuo 250 tūkst. iki 450 tūkst. Lt.

Nuo šių metų pradžios jau visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją ir pradėjo labiau kontroliuoti šių pašalpų gavėjus. Kova su piktnaudžiautojais taip išsiplėtė, kad į šį karą buvo įtrauktos ne tik savivaldybės, bet ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kitos institucijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Savivaldybės suinteresuotos pašalpas skirti tikslingai, o ne išlaidauti papildomai uždirbantiems asmenims“, – teigė VDI vadovas Vilius Mačiulaitis. Prieš pat naujuosius metus patikrinusi penkiuose didžiuosiuose miestuose įtarimą sukėlusius 100 asmenų, buvo nustatyta, kad kas antras iš jų piktnaudžiavo valstybės gerumu. Jie vykdė neregistruotą veiklą arba dirbo nelegaliai ir gaudavo socialines pašalpas.

REKLAMA

Už nelegalią veiklą darbo inspektoriai prasikaltėliams skyrė 14,5 tūkst. Lt baudų. „Varguoliai“ nelegaliai dažniausiai dirbdavo statybose (per 70 proc.), kirpyklose ir kituose grožio salonuose, automobilių remonto dirbtuvėse. Pavyzdžiui, per vieną patikrinimą Kelmės darbo biržoje 350 Lt bedarbio pašalpą gaunantis asmuo iš peties dirbo individualiai laidotuvių versle. Jam taip pat skirta didelė bauda. Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija sudarė kelis tikrinamų asmenų sąrašus, todėl 2014 m. numato dar bent kelis panašius reidus.

REKLAMA
REKLAMA

Už automobilius – 20–30 tūkst. Lt

Vadovaujantis naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d., ne visos savivaldybės suskubo griežčiau kontroliuoti pašalpos gavėjus. Be penkių bandomųjų savivaldybių, nuo 2012-ųjų aktyviau pašalpų gavėjus ėmė kontroliuoti Marijampolės, Druskininkų ir dar kelios savivaldybės.

„Mes jau 2013 m. itin atsakingai atrinkdavome pašalpų gavėjus“, – pasakojo Marijampolės r. savivaldybės Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė. Vien pernai piniginė parama nebuvo skirta net 507 šeimoms. Socialinėms pašalpoms savivaldybė pernai panaudojo 8,5 mln. Lt, arba beveik 20 proc. mažiau nei 2012 m., kai šioms reikmėms panaudota 6,9 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Daug dėmesio buvo skirta asmenims, kurie dirbo transporto įmonėse. Buvo išaiškinta, kad keli socialinės pašalpos gavėjai nusipirkdavo automobilį už 20–30 tūkst. Lt. Dažnai stengiamasi nuslėpti ir tikrąją šeimos sudėtį“, – pasakojo V.Bružinskaitė.

Kitų savivaldybių atstovai „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad pašalpos prašytojas paprastai deklaruoja, kad gyvena vienas arba tik su nepilnamečiu vaiku, bet vėliau paaiškėdavo, kad tai šeima, nes sugyventinis gyvena kartu, turi darbą ir pasirūpina viskuo. Marijampolės savivaldybės socialiniai darbuotojai, tikrindami vieną šeimą, sugyventinį rado net pasislėpusį palėpėje. „Manome, kad 2014 m. pavyks išsiaiškinti dar daugiau piktnaudžiautojų, nes dar intensyviau bus lankomi asmenys, gaunantys socialines pašalpas“, – pabrėžė V.Bružinskaitė.

REKLAMA

Prašytojai statosi namus

Piktnaudžiautojus išaiškinti padeda prie seniūnijų suburtos Socialinės paramos teikimo komisijos, kurių nariai yra bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, medicinos, policijos atstovai. Jos svarsto pašalpų gavėjų prašymus, vėliau paramos prašytojai kviečiami į komisijų posėdžius. „Kai kurie pašalpų prašytojai, susipažinę su nauja tvarka, dėl tolesnio pašalpos skyrimo nebesikreipia ir į komisijos posėdžius net neatvyksta“, – pasakojo Kelmės r. Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė.

REKLAMA

Pajūryje veikianti Klaipėdos savivaldybė 2013 m. spalį surengė 229 papildomus prašytojų patikrinimus. „Pradėjus šiuos tikrinimus, daugiau kaip pusė asmenų dėl pašalpų nebesikreipė arba pageidavo jų prašymų nenagrinėti“, – sakė Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė. Jei savivaldybę pasiekia žinios, kad žmogui pašalpa nepriklausė, jis dirbo nelegaliai ar kitu būdu slėpė pajamas, toks piktnaudžiautojas negali pretenduoti į paramą mažiausiai 6 mėnesius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo pernai griežčiau pašalpų prašytojai kontroliuojami ir Utenoje. Čia pašalpų gavėjų sumažėjo nuo 2 700 iki 2 300, o savivaldybė sutaupė 1 mln. Lt. Pasitaiko atvejų, kai žmogus, neturėdamas nuolatinių pajamų, prašo pašalpos, o tuo pat metu statosi namą, važinėja atostogauti į šiltus kraštus, uždarbiauja užsienio šalyse, verčiasi internetine prekyba. Utenos r. savivaldybės atstovė Inga Šakalienė pasakojo, kad dėl pašalpos į savivaldybę kreipėsi kūdikio besilaukianti mergina, nes esą būsimo vaiko tėvelis išvykęs į užsienį – jis kartu negyvena, materialiai nesirūpina ir bendro ūkio neveda. „Tačiau banko išrašai parodė, kad jai reguliariai iš užsienio siunčiamos perlaidos, o pinigai panaudojami drabužiams įsigyti internetinėse parduotuvėse, įvairiausioms sąskaitoms apmokėti, bet ne būtiniausiems poreikiams tenkinti“, –atskleidė I.Šakalienė.

REKLAMA

Tiesa, tokių atvejų Lietuvoje – ne dešimtys tūkstančių, o veikiau keli tūkstančiai. Paramos lėšų poreikis mažėja ir dėl gerėjančios ekonominės situacijos.

Smūgis „taupytojams“

„Valstiečių laikraščiui“ apklausus kelias dešimtis savivaldybių, jų atstovai patikino, kad 2014 m. piniginei socialinei paramai reikės vidutiniškai apie 5–10 proc. mažiau lėšų nei praėjusiais metais. Sutaupytų pinigų savivaldybėms nereikės grąžinti į valstybės iždą. Tačiau padidėja rizika, kad savivaldybės pinigus panaudos ne vietos gyventojų gerovei kurti, o savo tarnautojams skatinti.

REKLAMA

Valstybės kontrolė, 2013 m. atlikusi finansinį savivaldybių auditą, nustatė, kad sutaupytus socialinei paramai numatytus pinigus kai kurių rajonų ir miestų savivaldybės panaudojo ne pagal paskirtį. Zarasų, Kauno, Rokiškio rajonų savivaldybės „sutaupytus“ 91,4 tūkst. Lt, kurie buvo numatyti gyventojams kaip piniginė pašalpa, išdalijo savo tarnautojams.

„364 tūkst. Lt skirta šešiose biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų priedams ir priemokoms mokėti“, – skandalingą Vilniaus miesto savivaldybės socialinę politiką paviešino Valstybės kontrolės auditorė Regina Rudokienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas pabrėžė, kad savivaldybės stengdavosi gudrauti nuo pat 2004 m., kai įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. „Pavyzdžiui, 2006–2007 m. savivaldybėms buvo leista sutaupytas lėšas panaudoti savo nuožiūra. Tai už tuos pinigus jos net tiesdavo kelius, statydavo elektros linijas, atlikdavo kitus darbus“, – pasakojo A.Sysas. Parlamentaras prisiminė, kad uždraudus taip panaudoti lėšas, savivaldybės sugebėdavo ne tik viską išleisti, bet dar ir prašydavo papildomai.

REKLAMA

KOMENTARAI:

Savivaldybės neatlikdavo savo pareigos 20 metų

Romas Lazutka, ekonomistas

Įdomu, ką savivaldybės veikė pastaruosius 20 metų. Juk jos ir anksčiau buvo atsakingos, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai. Jei žmogui nepriklausė pašalpa, tai savivaldybė iš karto turėjo eliminuoti tokius piktnaudžiautojus. Jei jos tik dabar susiruošė kontroliuoti, tai labai gaila. Vadinasi, toje reformoje niekas nėra pasikeitę. Skirtumas tik tas, kad savivaldybei nereikės grąžinti pinigų į valstybės iždą, o lėšos liks savivaldybės biudžete. Jokiu būdu nepateisinu piktnaudžiavimo, bet nepateisinu ir valstybės jėgos demonstravimo. Manau, kad valstybė pirmiausiai turėtų bausti ne labiausiai pažeidžiamus žmones, o, pavyzdžiui, darbdavius, kurie įdarbina žmogų nelegaliai. Visi kiti, kurie nėra varguoliai, jie taip pat neturi sukčiauti ir nelegaliai įdarbinti gaunantįjį pašalpą. Juk nelegalią rinką sukūrė ne varguoliai ir valstybė, kuri nesugeba kovoti su šešėliu. Turtuoliai pavagia daugiau nei varguoliai. Kai sutaupyti pinigai skiriami premijoms, tai yra tas pats, jei policininkai arba mokesčių inspektoriai pradėtų dažniau bausti piliečius ir iš tų pinigų jiems būtų mokamos premijos. Tai nėra geras kelias. 

REKLAMA

Savivaldybės turėtų tartis su gyventojais

Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Nėra blogai, kai žmonės bando gauti daugiau pajamų. Būčiau šalininkas tų, kurie pasisako už tai, kad žmogus ir dirbtų, ir dar gautų kokią nors valstybės paramą. Bet socialinė parama Lietuvoje nėra didelė, todėl jei tarp ją gaunančių asmenų yra 10–15 proc. piktnaudžiaujančiųjų, negalime paramos sumos padidinti toms šeimoms, kurioms ji išties reikalinga. O tokių šeimų, kurios neturi jokių kitų pajamų, išskyrus socialinę paramą, Lietuvoje yra apie 20–30 proc. Dėl sutaupytų lėšų panaudojimo reikėtų tartis su vietos bendruomene. Seimui reikėtų tik įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybė pasitartų su gyventojais. Neįžvelgčiau nieko blogo, jei 40 proc. sutaupytų lėšų būtų nukreipiama į socialinės rūpybos sektoriaus paslaugų gerinimą. Svarbiausia, kad šiai nuostatai įtvirtinti nereikia jokių papildomų pinigų, tik iš dalies pakeisti įstatymą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų