Jauniesiems Kauno „Žalgirio„ krepšininkams nepavyko triumfuoti finaliniame Eurolygos jaunių turnyre bei iškovoti nugalėtojų taurės. Treneris Sauliaus Štombergas negailėjo pagyrimų „KK Zagreb“ ekipos lyderiui Dario Saričiui bei teigė, kad „Žalgirio" komandai pritrūko būtent tokio žaidėjo, galinčio imtis lyderio vaidmens.
Erildas Budraitis specialiai Balsas.lt iš Barselonos
– Treneri, ko nepavyko įgyvendinti finale?
– Kaip ir tikėjomės, finalas buvo įtemptas. Rungtynes pralošėme, nuotaikos nekokios. Galėjome šiandien laimėti, atkovojome dvigubai daugiau kamuolių. Turėjome daugiau galimybių kartoti netaiklius metimus. Dažani nepataikėme, prastas pataikymo procentas, todėl buvo labai sunku tikėtis nugalėti. Varžovai neparodė nieko stebuklingo, jie atakavo laisvi. Galbūt koją pakišo ir jaudulys.
– Ar skyrėte specialų dėmesį D. Saričiui?
– Jų komada skiriasi, kroatai nežaidžia komandiškai, o daugiau remiasi savo lyderiais. Jis imasi iniciatyvos, gali žaisti vidurio puolėju ar įžaidėju. Šiandien jis darė, ką norėjo. Daug kartų perduodavo kamuolį komandos draugams, dažnai atakavo krepšį. Kiek galėjome, tiek jį neutralizavome – neleidome laisvam mesti iš po krepšio, daugiau davėme laisvės žaisti vienas prieš vieną. Tokį žaidėją tikrai sunku sustabdyti. Matosi, kad jis pagal metus yra stipriai pažengęs į priekį ir labai gerai jaučia žaidimą.
– Ar galima teigti, kad „Žalgirui" trūko geresnio T. Jogėlos žaidimo?
– Tikrai trūko Tauro, kaip mūsų komandos lyderio. Gal jei būtų ėmesis iniciatyvos, pataikęs kelis metimus, būtų užvedęs komandą. Visgi tokio žaidėjo šiandien neatsirado. Atrodo, tiek ir tereikia – vos kelių metimų, tačiau tokio žaidėjo neradome.
– Ar antra vieta tokiame turnyre „Žalgiriui" yra teigiamas rezultatas?
– Patekimas į finalą yra teigiamas rezultatas. Visgi matėme, kad galėjome laimėti turnyrą, todėl nuotaikos nėra pačios geriausios.
– Kokie buvo jūsų pagrindiniai ginklai šiame turnyre?
– Turime labai gerus aukštaūgius, gerai kovojome po krepšiais. Pagal šį rodiklį įveikėme visus varžovus ir gana ženkliai. Iki finalo neturėjome lyderio ir gal to šiandien ir pritrūko, neturėjome žaidėjo, kuris galėtų vesti komandą į priekį.
– Ar tokiame amžiuje sunkiai užsimiršta pralaimėjimai?
– Kiekviena nesėkmė yra skaudi. Iš klaidų mokaisi ir jaunimui tai bus pamoka ateičiai. Reikia žaisti iki galo ir nenuleisti rankų. Kai anksčiau laiko pradedi nervintis, pajauti nusivylimą, nusvyra rankos. Turi žaisti. Jei nepataikai, gali dešimtu metimu išplėšti pergalę. Visada reikia eiti į priekį. Matėsi, kad ir priešininkams nesisekė, tačiau jie perėmė iniciatyvą ir nebe paleido pergalės iš rankų.
