• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tiesą sakant, balandžio 30-osios vakarą man buvo liūdna. Na, ką ten liūdna. Aš net apsiverkiau. Ne dėl laisvės. Juk negali prarasti to, ko niekada neturėjai. Tiesiog gan ilgai buvau maitinamas kalbomis apie tai, kaip nesulaikomai kyla gerovė, kaip žaibo greitumu sąmoningėjama, o pasirodo, esame tokie pat, kokie ir buvome. Tiek pastaruosius 14 metų, tiek pastaruosius 140 metų, tiek ir pastaruosius 1400... Oi, tiek aš neprisimenu.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi buvome ir likome dvigubi, dvilypiai, dviveidžiai ir dvejopi: protingi ir kvėšos, teisuoliai ir sukčiai, turtingi ir vargšai, vyrai ir moterys... A, tiesa, paskutinis pavyzdys gal ir ne visai į temą, bet, gerai pagalvojus, tiktų ir jis.

REKLAMA

Iš pradžių, beje, dar nebuvo taip liūdna. Tiesiog norėjau pažiūrėti “Panoramą”, įsijungiau TV kanalą, na tą, kuris, kaip kalbama, kažkam priklausomas, tarsi kažkokiai visuomenei. Žiūriu ir niekaip negaliu suprasti, kodėl kalbančios galvos persikėlė į Miestą, ir ne tik galvos - ištisi kūnai. Ar studijoj per tvanku?.. Žiūrėjau, žiūrėjau, o čia, pasirodo, koncertas. Ir visi tokie šaunūs, tokie europietiški, tokie išpoliglotėję. Ir orkestras, toks žvilgantis, kad užgros, kad užgrieš, net širdį suspaudė. Na, viena kita nevykusi fonograma ar nepataikymas žioptelti vaizdelio beveik nesugadino.

REKLAMA
REKLAMA

Bala nematė, galvoju, ir perjungiau kanalą. Na, tą kitą, kuris komercinis, atsiprašau, nepriklausomas toks, na, visai laisvas laisvutėlis. O ten irgi koncertas. Bet ne tas pats. Kitas. Ir abu koncertai tokie šiuolaikiški, europietiški, tiesūs, tiesiog tiesioginiai.

Iš pradžių maniau, galvoj pasimaišė. Spėliojau, kodėl negalima koncertuoti skirtingu laiku? Argi metai maža dienų turi? Nieko nesupratau. Bet labai pagailo po miestą besiblaškančių prezidentų su kandidatais. Na, tie tai vis vien pailsės. Kada nors. Bet kuo čia dėti muzikantai?! Kodėl su jais šitaip elgiamasi? Ar būtina juos šitaip vaikyti? Kita vertus, buvo galima surengti bent dešimt tokių koncertų skirtinguose šalies kampeliuose su tais pačiais muzikantais? Kurį laiką riogsojau apkvaitęs, pasimatavau temperatūrą. Sveikas. Ir staiga kad tvos galvon mintis (o aš, žinot, daug galvoti nepratęs), tai net nuo kėdės nuvirtau: ogi viskas dviguba. Du krantai - kairys ir dešinys. Vadinasi, vienam krante dešinieji, o kitam kairieji, arba - vienam vyrai, o kitam moterys. Ar dar kaip nors.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kai įsižiūrėjau į tarp reklamų ir dainininkų besiblaškančius skaitovus, dar aiškiau tapo. Čia tai bent projektas! Ta, kuri užkimusi, visa serganti - taip tarsi vargana, paliegusi lietuvių liaudis, o tas kur šalia, aukštesnis, su “akulioriais”, vadinasi, viską žino ir dar turtingas. Kur pažvelgsi, ten Valinskas... Ne, brolyčiai, man su juo ne pakeliui. Vadinasi, man belieka glausti prie tos, kur lietuvių liaudis. Bet pala, o ką pasakys žmona? Man derėtų glaustis prie žmonos. Bet ji miega. Neišdegs. Ir taip liūdna tapo, taip liūdna. Va čia ir pravirkau.

REKLAMA

O dar orkestras. Tiesa, ne mišrus. Vien merginos. Ir dar šokančios. Nelabai darniai. Matyt, todėl, kad instrumentų neturi. Jei turėtų instrumentus - būtų visai kitas reikalas!

Vis dėlto pusiaunaktį lioviausi verkti ir net liūdėti. Ką ten liūdėti. Aš net įsiutau (netgi būčiau ką nors užmušęs, bet, gaila nieks nepasipainiojo), kad kažkoks mulkis ėmė netikėtai ir mane pasveikino: "Sveikiname, jūs europietis". Ar kažkaip panašiai. Pala, pala, pamaniau, kaip tai europietis? Visą gyvenimą buvau grynakraujis afrolietuvis ir dabar staiga, akimirksniu, virtau kažkokiu europiečiu. Negi įmanoma, kad aš, Beniukas Januševičius, juodaodis iš prigimties, staiga po vidurnakčio ėmiau ir išblukau.

REKLAMA

Na jau ne. Jūs kaip sau norit, o man ir afrolietuviu būti gera. Štai įsivaizduokit. Einu gatve, o man iš paskos lekia tuntas vaikų, bado pirštais ir šaukia: "Lietuvis! Lietuvis!" O aš tik lankstausi, lankstausi. O kas pirštais badys europietį? Niekam jis neįdomus. Europietis ir Afrikoj euro...

Jūs kaip sau norit, o aš ir juodaodis būdamas puikiai jaučiuosi.

Tad jei kada regėtumėt palydovinę nuotrauką su lemputėmis pasipuošusia Lietuva, dėbtelkit kairiau Vilniaus. Ta juoda dėmė šalia sostinės - tai aš ir mano troba. O išeidami iš namų nepamirškite išjungti elektros prietaisų, nes rūkymas žudo!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų