Svarbu suprasti, kad ir asmeninis sportas į senas vėžes po pandemijos negrįš tiesiog savaime. Tam, kad žmogus išvengtų rimtų nemalonumų ir traumų, jis privalo žinoti bent kelias elementarias taisykles.
Pasaulį gaubiantis koronaviruso COVID-19 protrūkis paliko visas sporto sales tuščias, jų klientus – be sporto, o trenerius – be darbo.
Dalis žūtbūt dailių kūno linijų siekiančių žmonių pasirinko sportą lauke, tačiau tai, atsižvelgiant ir į šaltoką pavasarį, toli gražu neatspindi tikrojo darbo sporto salėje.
Kaip naujienų portalui tv3.lt sako asmeninis treneris Emilis Misiūnas, maždaug 90 procentų jo klientų tiesiog nustojo sportuoti.
Lietuvoje karantino sąlygos jau yra švelninamos, žmonės po truputį grįžta į miestų gatves ir restoranus, todėl tik laiko klausimas, kada visiems norintiems vėl bus leidžiama grįžti į išsiilgtas sporto sales.
Sėkmingam sugrįžimui į sportinį rėžimą ir asmeninių savo rezultatų siekimą, kaip sako E. Misiūnas, tikrai reikia atitinkamai pasiruošti.
Pradėti ruoštis sugrįžimui į sporto klubą reiktų jau dabar. Natūralu, kad dauguma iki šiol aktyviai sportavusių žmonių karantino metu įprato prie gulėjimo lovoje, serialų žiūrėjimo ir atsainios mitybos.
„Blogi įpročiai formuojasi žymiai greičiau nei geri. Priprasti prie gulėjimo tikrai nėra sunku“, – šypteli E. Misiūnas.
Asmeninis treneris pataria vis dažniau išeiti į lauką bent pasivaikščioti, nes tiesiai į sporto salę patekęs žmogus labai dažnai pervertina savo jėgas – tai yra rimčiau, nei skamba, nes tai gali reikšti ir kūno sužalojimą.
Trenerio praktika rodo vieną labai aiškią tendenciją – vos pradėjęs sportuoti žmogus būna toks motyvuotas, kad jį tenka pristabdyti. Pratimų žmonės nori atlikti tiek daug, kad kitą dieną kartais tenka kovoti net su pakilusia kūno temperatūra.
Kad ir kaip stipriai giliai viduje asmeninis treneris lauktų vis daugiau į sporto salę grįžtančių klientų, jis pataria ir pabrėžia – nepersitempkite, nežalokite savęs.
„Neturėjus jokio fizinio aktyvumo mėnesį ar daugiau, tikrai galima persitreniruoti ir save sužaloti. Todėl, kai dirbu su žmonėmis pirmą kartą, kai jie būna labai motyvuoti, aš juos pristabdau. Galima viską padaryti taip stipriai, kad kitą dieną iš lovos sunkiai pakilsi ir temperatūros turėsi. Reikia suprasti, kad raumenys turi įkaisti, bet negali degti. Žmogus taip gali save sužaloti“, – pataria E. Misiūnas.
Taip pat, pasak asmeninio trenerio, ne ką mažiau svarbu įvertinti, kad nėra magiško būdo visiems rezultatams sugrįžti per vieną dieną. Išbuvęs tiek laiko be sporto žmogus turi suprasti, kad atstatymas užtrunka.
„Čia yra ne dienos ir ne savaitės darbas. Reiktų pradėti jau dabar imtis tam tikrų priemonių, kad vėliau būtų lengviau įsivažiuoti sporto salėje – tai mityba ir šiek tiek didesnis fizinis aktyvumas“, – pabrėžia E. Misiūnas.
Kaip svarbiausią mitybos akcentą grįžtantiems iš karantino sąlygų jis išskiria miltinių produktų vengimą. Taip pat, pasak trenerio, reikia vengti ne tik pridėtinio cukraus, bet ir besaikio vaisių vartojimo.
„Žmonės dažnai klysta manydami, kad vaisiai visada gerai. Juos vartoti reiktų su saiku, ypač vengti vakare“, – akcentuoja asmeninis treneris.
Bendrai besiruošiantiems sportuoti reiktų valgyti maždaug penkis kartus per parą – tris kartus rimtai ir du lengviau. Tiesa, ir čia svarbu suvokti, kad valgymas nėra lygu užkandžiavimas. Užkandžiai rezultatams tikrai nepadeda, atvirkščiai – trukdo juos pasiekti.
Vis dėlto, be svarbių jau įvardytų patarimų, asmeninis treneris grįžta prie pačių sporto pagrindų – sėkmingas sportavimas yra paremtas tinkama motyvacija, o jokios pasaulio išdaigos neturėtų jos išblaškyti.
„Visiems palinkėčiau, kad net ir tokiu sunkiu laikotarpiu žmonės neprarastų motyvacijos. Kažkada vis tiek viskas grįš į savas vėžes ir pasieks tie, kurie norės, pasieks rezultatų. Rezultatai gal net geresni bus, nes mums visiems iš tiesų turbūt reikėjo tokio ramesnio laikotarpio“, – šypteli E. Misiūnas.
