Vilniaus Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas

„Tai, kad mano duktė turės didelių sveikatos problemų, sužinojau dar dvyliktą nėštumo savaitę, – prisimena vilnietė Miroslava Učkuronienė. – Septynioliktą nėštumo savaitę atlikti papildomi tyrimai patvirtino, kad mano mažoji Ema pasaulį išvys turėdama sunkią genetinę ligą – Edvardso sindromą.“ Gydytoja moteriai paaiškino, kad šią ligą turintys kūdikiai gimsta labai silpni ir dažniausiai miršta jau pirmosiomis dienomis.

„Kai į mano namus atėjo bėda, pasijutau kaip bejėgis kūdikis…“ – sako kirpėja Edita apie sunkius savo gyvenimo išbandymus ir pagalbą kitiems. „Kai mano mama sunkiai susirgo, pasijutau kaip bejėgis kūdikis… – prisimena vilnietė Edita. – Aš tiesiog pradėjau bijoti grįžti namo... Atrodė, kad ateisiu ir rasiu mamą negyvą. Man buvo labai baisu…“ Labiausiai Editos mama bijojo, kad duktė jos neatiduotų į kokią ligoninę ar slaugos namus.

„Mano nėštumas buvo normalus, tyrimai nerodė jokių problemų, – pasakoja Iveta Mikulskaitė-Plikienė. – Tačiau atvežus į klinikas gimdyti ir suleidus nuskausminamuosius, staiga prasidėjo nenumatyti dalykai – dingo sąrėmiai, pradėjo šokinėti vaisiaus tonai…“ Pasak moters, po poros valandų gydytojai pagaliau nusprendė daryti skubų cezario pjūvį ir Ivetą nuvežė į operacinę. „Operacinėje man davė pilną narkozę ir daugiau aš nelabai ką atsimenu, – pasakoja Iveta.