viačeslavas molotovas

Ukrainos politinių technologijų specialistas, bendrovės „Berta Communications“ vadovas Tarasas Berezovecas Vitalijaus Čurkino vakarykštį „veto“ pavadino „Kremliaus pripažinimu dėl MH17 keleivių ir įgulos nužudymo. Tuo pat metu Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop negailėjo karčių žodžių tokiam Rusijos pasirinkimui. „Balsuodamas prieš Malaizijos „Boeing“ katastrofos tribunolo įkūrimą, Putinas galutinai pripažino savo bejėgiškumą.

Lietuvai minint skausmingą Ribentropo−Molotovo suokalbio ir jo slaptųjų protokolų jubiliejų, „Balsas.lt savaitė“ domisi, kas būtų, jei ir vėl... Politinė išdavystė Prieš septynias dešimtis metų rugpjūčio 23-iąją nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir bolševikinės Sovietų Sąjungos diplomatijos galva Viačeslavas Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir ją papuošė slaptaisiais protokolais.  Juose  buvo numatyta, kas ką užgrobs.

Praeitis Rusijoje yra labai kontraversiškai vertinamas dalykas. Septyniasdešimtųjų Molotovo-Ribbentropo pakto metinių minėjimas šiuo atveju taip pat nebuvo išimtis, rašo „Laisvosios Europos radijas“. 1939 metų rugpjūčio 23 dieną kartu su nepuolimo sutartimi Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaras Viačeslavas Molotovas ir jo kolega iš Vokietijos Joachimas von Ribbentropas pasirašė ir slaptuosius protokolus, pagal kuriuos Rytų Europa buvo padalinta į nacių ir sovietų įtakos zonas.

Rytoj Lietuvoje plaikstysis vėliavos. O populiarūs dainininkai Andrius Mamontovas ir Igoris Kofas, politikas Artūras Paulauskas bei kiti daugiau ar mažiau žinomi žmonės švęs gimtadienį. Įdomu, kai jis sutampa su svarbia mūsų šaliai data. Apie tai mums pasakojo garsenybės, sveikinimų sulaukiančios įvairiomis Lietuvos istorijoje įamžintomis dienomis.

Europos Parlamento (EP) nariai ragina rugpjūčio 23-iąją paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. Tai siūlantį 409 europarlamentarų rašytinį pareiškimą EP ketinama svarstyti per plenarinę sesiją Briuselyje rugsėjo 22-25 dienomis.

Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 21.00 val. per Lietuvos televiziją bus rodomas Rusijoje uždraustas latvių dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“. Tuo metu, kai Sovietų Sąjunga visam pasauliui kūrė pasaką apie kovą prieš fašizmą, nacių SS ir Sovietų NKVD bendradarbiavo su naciais ir dalijosi žudymo patirtimi.

Šią savaitę Rusijos nacionalistai greta Latvijos ambasados Maskvoje degino Latvijos režisieriaus Edvino Šnorės, savo filme siekusio atskleisti modernios Rusijos aklumą kriminalinės Sovietų Sąjungos istorijos atžvilgiu, atvaizdus. Kaip rašo „The Economist“,  jo filmas „Sovietinė istorija“ yra pats geriausias priešnuodis nuo nepatogių faktų iškarpymo iš istorijos. Filmas patraukia savo drąsa bei bekompromisiu požiūriu. Nors juosta prasideda pasakojant istoriją apie 7 mln.

Štai ir prasidėjo rinkiminė kampanija: mažiau nei 3 mėnesiai beliko iki tos dienos, kai sužinosime, kokios partijos pateko į Valstybės Dūmą, o kokios – ne, Rusijos dienraštyje „Moscow Times“ rašo politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas. Pasak jo, mažiau nei po pusmečio pagaliau sužinosime atsakymą ir į taip ilgai jaudinusį klausimą – kas taps kitu Rusijos prezidentu. Kai dėl partijų, tai visiškai aišku, kad „Vieningoji Rusija“ gaus daugiau nei 50 proc. vietų Dūmoje, teigia autorius.

Prieš kurį laiką įnirtingai buvo svarstoma, važiuoti ar nevažiuoti Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui į Maskvą dalyvauti stalininių simbolių ir imperinės politikos tvirtinimo rituale. Pagrindinis pasisakiusių už važiavimą argumentas buvo toks: kadangi su Rusija reikia palaikyti gerus santykius, nereikėtų erzinti prezidento Vladimiro Putino.