tadas povilauskas

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjungoje (ES). „Kad ir kaip mes gal kartais kritiškai į save žiurime iš vidaus, bet kai pasilyginam save su kitomis šalimis, tai mes ir 2023 metais, ir 2024 metais atrodom tikrai gerai.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į visus iššūkius namų ūkiams ir būsto rinkai, kainos Lietuvoje per metus nesumažėjo, matyt, suteikia gyventojams daugiau tikėjimo, kad ateityje būsto kainos kils.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.  Tuo metu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigiamai vertina faktą, jog nepaisant infliaciją auginančių veiksnių ji liko nedidelė. Anot jo, pirmųjų metų mėnesių infliacija yra labai pozityvi gyventojų perkamosios galios atžvilgiu.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumas turėtų padidėti Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, ko laukia ir vystytojai. Visgi, anot jo, 2024 m. pradžios duomenys rodo, kad kol kas šie metai yra palankesni NT sektoriui nei 2023 m. sausis ir vasaris. „Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia.

Įstatymo pataisos, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis, nesukels „didelio anšlago“, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, susidomėjimas tokia galimybe neturėtų būti masyvus, nes planuojama, kad mažės palūkanų normos. „Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą.

Lietuvos vairuotojai degalinių švieslentėse išvydo jau seniai matytą vaizdą – dyzelino kainos kai kur perkopė ir 1,70 euro ribą. Analitikai vardija brangimo priežastis ir brėžia miglotą prognozę, ar pavasarį automobiliais keliausite pigiau. Maisto brangimui prislopus, daliai gyventojų, panašu, bent jau kol kas atsikvėpti vis tiek neteks, mat už keliones automobiliu dabar tenka sumokėti daugiau nei ankstesniais mėnesiais.