Storoji žarna

72-ejų vyras iš Amerikos išgyveno tikrą košmarą – jis atvyko į ligoninę, kad būtų pašalintas apendiksas, tačiau atsibudęs sužinojo, kad gydytojai vietoj jo pašalino visai kitą organą ir vos nenužudė jo dar gulinčio ant operacinio stalo. Dėl to jis padavė medikus į teismą.

Lietuvoje kasmet storosios žarnos vėžiu suserga apie 1700 žmonių, iš jų apie 1000 neišgyvena. Profilaktinės vėžio patikros programos – vienas iš lengviausių kelių užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Skaičiuojama, kad reguliari patikra gali padėti išvengti daugiau nei 60 proc. mirties atvejų dėl storosios žarnos vėžio.

Yra viena papildoma priežastis, kodėl reikia saugotis herpeso viruso. Naujas tyrimas parodė, kad virusas infekuoja ir nužudo neuronus storojoje žarnoje, sukeldamas kiek keistai skambančią ligą – didelę storąją žarną. Iš esmės, tai reiškia, kad virškinimo trakto raumenys nebegali susitraukinėti, kai ateina metas pašalinti maistą iš organizmo.

Nors koronavirusas pastaruoju metu yra daugiausiai dėmesio sulaukianti sveikatos tema, specialistai sako, kad ir kitos ligos, pavyzdžiui, vėžys niekur nedingo ir nelaukia palankesnio laiko smogti žmogui. Storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra viena dažniausiai pasitaikančių ir net antra pagal mirtingumą vėžio forma, kurią nustatyti svarbu kuo ankstyvesnėje stadijoje. Tam tikslui pasiekti yra vykdoma speciali programa, tačiau pastaruoju metu atliktų tyrimų skaičiai gąsdinančiai maži.

 „Man dažnai skauda dešinį šoną. Draugė medikė sako, kad man gali būti apendicitas ir jį būtina operuoti. O gal galima kitaip jį gydyti?“ – klausia Jurgita M. iš Kėdainių r. Atsako Respublikinės universitetinės ligoninės II Chirurgijos skyriaus vedėjas Edmundas Vladas Gaidamonis. Užleisti nevalia Ilga ir plona kirmėlinė atauga ,,gyvena“ dešinio klubo srityje, ji priklauso storajai žarnai. Ūmus kirmėlinės ataugos uždegimas dar vadinamas ūmiu apendicitu.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šiol dėl storosios žarnos vėžio pagal mūsų šalyje vykdomą prevencinę programą žmonės nemokamai galima išsitirti jau visoje Lietuvoje. Ši galimybė atsirado, kai nuo š. m. liepos 1 d. minėta prevencinė programa buvo praplėsta ir yra pradedama vykdyti Telšių, Marijampolės ir Utenos apskrityse.

Kasdien nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje miršta trys žmonės. Beveik visi jie gyventų, jei būtų laiku atėję pas gydytoją pasitikrinti. Deja, lietuviai, net ir žinodami pavojingą diagnozę, pas gydytojus neskuba. Nustatė netikėtai Danutė Makauskienė vos prieš dvi savaites buvo operuota dėl storosios žarnos vėžio. Kitą dieną po operacijos moteris jau galėjo vaikščioti, o dabar, jei ne vizitai pas gydytojus, nė neatsimintų, kas jai nutiko, nes jaučiasi gerai ir atrodo puikiai.

Jengenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Storosios žarnos vėžys Lietuvoje per dieną nusineša 2–3 žmonių gyvybes. Medikai sako, kad šis skaičius gerokai sumažėtų, jei žmonės labiau rūpintųsi savo sveikata ir į gydymo įstaigas kreiptųsi anksčiau nei pasireiškia pirmieji simptomai. Vilnietė Danutė Makauskienė viena iš pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, tokių kasmet nustatoma 1600. Moteris sako iš pradžių nekreipusi dėmesio į prakaitavimą, apetito praradimą.

Storosios žarnos vėžys - antra mirtingumo priežastis tarp moterų po kiaušidžių vėžio ir trečia tarp vyrų, po prostatos ir plaučių vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos susirgimų. Tai atitinka Vakarų ir Šiaurės Europos sergamumo vidurkį, tačiau išgyvenimo rodikliai - vieni prasčiausių Europoje. Statistika negailestinga – gyvenimą penkeriems metams į priekį Lietuvoje gali planuotis kiek daugiau nei 45 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.