rosoboroneksport

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvoje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate. Jose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, energetikos ministras Aleksandras Novakas, ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Pentagono vadovas Jamesas Mattisas antradienį pareiškė, kad Turkijos planai įsigyti iš Rusijos zentinių raketinių sistemų S-400 kelia nerimą Vašingtonui, ir JAV nepataria Ankarai pirkti šių įrenginių. „Šis (sandoris) mums kelia nerimą. Nerekomenduojame Turkijai to daryti“, – sakė J. Mattisas per spaudos konferenciją.

Prieš pat V. Putino inauguraciją vykusio protesto „Jis mums ne caras!“ metu Maskvos gatvėse valdžia pirmą sykį panaudojo ne tik savo policijos dalinius, tačiau ir sukarintus savanorius, kurie demonstracijos metu puolė organizuotai talžyti jiems neįtikusius žmones. Vladimiro Putino laikais buvo prikurta begalė visuomeninių organizacijų (arba jau egzistavusios įlietos į bendrą sistemą), kurios, atėjus tam skirtam laikui, atlieka kažkokią valdžiai naudingą funkciją.

Prancūzijoje įšaldyti Rusijos pinigai susiję su „Mistral“ sandoriuBuvusieji naftos koncerno „Jukos“ akcininkai pirmąkart konkrečiai įvardijo Rusijos aktyvus, kuriuos jiems pavyko areštuoti Prancūzijoje. Jų sąraše – „Rosoboroneksport“ pinigai, susiję su žlugusiu dviejų prancūziškų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai sandoriu. Apie tai rašo portalas rbk.ru, remdamasis buvusių „Jukos“ akcininkų interesus ginančios bendrovės GML pranešimu spaudai.

Rusija ir Prancūzija mato skirtingą sumą, kurią Paryžius turėtų grąžinti rusų pusei nutraukus kontraktą dėl dviejų desantinių laivų „Mistral“ tiekimo. Vertinimo skirtumas, nei daug, nei mažai – 380 mln. eurų. Prancūzija pasiruošusi rusų pusei padengti „išlaidas ir nuostolius“, kurių bendra suma apskaičiuota 784,5 mln. eurų, praneša „Kommersant“ remiantis šaltiniais, susipažinusiais su Paryžiaus pasiūlymu.

Naujas JAV įstatymas, leidžiantis įvesti tolesnes sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, gali ilgam pabloginti Maskvos ir Vašingtono santykius, žiniasklaida penktadienį citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.

Rusijoje trečiadienį pareikšta, kad Prancūzija kitą mėnesį turėtų įvykdyti prieštaringai vertinamą karo laivo perdavimą, nepaisant spaudimo, kad sandorio būtų atsisakyta dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad Rusijos valstybinei prekybos ginkluote įstaigai atsiųstas kvietimas dalyvauti lapkričio 14 dieną rengiamoje pirmojo iš dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnešių perdavimo ceremonijoje, praneša Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos valstybinė ginklų eksportuotoja „Rosoboroneksport“ ketina ir toliau vykdyti sutarties įsipareigojimus bei tiekti ginklų atsargas Sirijai, teigė kompanijos vadovo pavaduotojas Igoris Sevastjanovas, skelbia „RIA Novosti“. „Niekas negali kaltinti Rusijos pažeidžiant tarptautinės bendruomenės įvestus ginklų pardavimo Sirijai apribojimus, – teigė I. Sevastjanovas. – Sutartys buvo pasirašytos seniai.