lietuvos kariuomenė

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas pulkininkas leitenantas Valdas Meškauskas tarnauja jau beveik 30 metų. Per šį laiką jam teko dalyvauti dviejose tarptautinėse misijose. Karo medicinos gydytojas pasidalijo, kokias užduotis vykdė užsienyje, su kokiais iššūkiais susidūrė ir ko turėtume pasimokyti iš ukrainiečių. Tai – antroji interviu su Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadu plk. ltn. V. Meškausku dalis.

Įsivaizduokite – Lietuvoje prasideda ginkluotas konfliktas. Ligoninės perpildytos, į jas vienas po kito vežami nukentėjusieji su šautinėmis, plėštinėmis žaizdomis, nutrauktomis galūnėmis. Gydytojai stveriasi už galvų – tokių sužalojimų nebuvo matę nuo laukinių 90-ųjų. Tačiau sužeistieji nelieka bėdoje, mat į pagalbą atskuba ir karo medicinos gydytojai. Karo medikai – dažnai nepelnytai pamirštami žmonės.

Lietuvos kariuomenė gavo teleskopinius penkių tonų krautuvus „Kramer“. Anot penktadienį Krašto apsaugos ministerijos išplatinto pranešimo, paskutinė krautuvų partija pirkta pagal 2022 metais sudarytą sutartį su „Dojus agro“. Krautuvai bus skirti Lietuvos kariuomenės daliniams. Pasak kariuomenės, didėjantis gynybos biudžetas leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.

Kaunietis Erikas Norkus ilgai tarnavo kariuomenėje, vyko į misijas Irake, Afganistane, Kosove, o pastaruosius dvejus metus dėstė Juozo Lukšos mokymo centre. Prieš metus, gegužės 4-ąją jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – vyrą ištiko insultas. Po dviejų komoje praleistų savaičių prasidėjo ilgas gijimo kelias.

Trečiadienį paskelbus mobilizaciją didžiausiose nacionalinėse Lietuvos kariuomenės pratybose „Perkūno griausmas 2024“, į karinius vienetus atvyko daugiau kaip 2500 aktyviojo rezervo karių. Šaukimus atlikti tarnybą gavo per 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2500 jų pašaukti pratyboms, dar 2000 – duomenims sutikrinti bei sveikatai įvertinti, pranešė kariuomenė.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. Jame ministras pristatė šią savaitę Vilniuje vykusio trečiojo Išminavimo koalicijos šalių susitikimo metu aptartus tikslus, tokius kaip kuo griečiau parengti ir aprūpinti Ukrainos gynybos ministerijos ir kariuomenės išminavimo vienetus, kurie galėtų nedelsiant pradėti išminavimo darbus pagal savo kompetenciją.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą. „Tai yra siejama su tankų pajėgumo įdiegimu Lietuvos kariuomenėje. Be tankų pajėgumo galima būtų kalbėti, kad toliau galime akcentą dėti ant ratinės platformos“, – žurnalistams baigiantis bendroms Lietuvos ir Lenkijos pratyboms Alytaus rajone sakė V. Rupšys.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad „laisviečių“ idėja – dalį lėšų gynybos finansavimui surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį – prieštarauja regionų politikai. Anot jo, toks pinigų „pavogimas“ stabdytų atotrūkio tarp didžiųjų miestų ir regionų mažinimą. „Savivaldybių pinigų pavogimui – ne. Manau, kad tai netinkama priemonė. Ypatingai kai šiais laikais, kai kalbame, jog reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti regioninę politiką.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nesutinka su kritika, kurios jos vadovaujama politinė jėga sulaukė pasiūlius kelis konkrečius būdus didinti krašto gynybos finansavimą. Pasak jos, visos politinės partijos turėtų pasiryžti nebe kalbėti, o pateikti konkrečius šaltinius tvariam krašto apsaugos finansavimui.