kunigystė

Iš Pasvalio kilęs 23-ejų Benas Jackūnas augo tikinčioje šeimoje. Nuo mažumės mokytas poterių, paauglystėje pradėjo gilintis į egzistencinius klausimus, o baigęs mokyklą tapo kunigų seminarijos studentu. Ir nors iš pradžių sekėsi gerai, greitai klierikas pajuto ne tik vienatvę, bet ir laisvės trūkumą. „Turbūt buvau per mažai pamaldus ir neatlaikiau“, – svarsto jis.  – Benai, baigęs Pasvalio gimnaziją nusprendėte tapti kunigu ir įstojote į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją.

Klaipėdietis Ruslanas Seitkalijevas dar 10 klasėje tvirtai žinojo, kad stos į kunigų seminariją. Tik prieš 12 metų suprato, kad kunigystė ir kita jo aistra – bėgimas – nesiderina, tad teko priimti sprendimą sporto naudai. 35-erių klaipėdietis naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie savo pasiekimus ir kelią, atvedusį jį į pergales, sprendimą mesti kunigystę ir tai, kaip šią žinią sutiko artimiausi žmonės.

Šalyje mažėja kunigų, mat jaunimo norinčio pasukti dvasininko keliu kasdien vis mažiau. Į kunigų seminariją stoja penkis kartus mažiau jaunuolių nei seminarija gali mokyti. Vis dažniau į kunigystę pasuka ne jauni, tik mokyklą baigę vaikinai, bet vieną ar kelias specialybes jau išbandę vyresni, o kartais ir iš emigracijos grįžę vyrai. Atokvėpio akimirkai stabteli Vilniaus kunigų seminarijos šeštakursis Deivydas.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Po mokyklos daugeliui kyla klausimas, kokį kelią pasirinkti, tačiau panevėžietis Arminas Ruzas pro gimnazijos duris žengė tvirtai įsitikinęs – eis kunigystės keliu. Vis dėlto, paragauta kunigo duona parodė, kad pirmiausia reikia turėti gyvenimiškos patirties, todėl vietoj sielų gelbėjimo pasirinko gelbėti gyvybes.

Kažkada dažna mama svajodavo, kad mylimas sūnus taptų kunigu ir atneštų šeimai garbę. Tačiau dabar tarnauti Dievui pasirinkę žmonės neretai yra nesuprantami arba atkalbinėjami nuo savo pasirinkimo. Klierikas Mantas Jakštas sako, kad panašiai elgėsi ir jo šeima sužinojusi, kad jis nori tapti kunigu. Apie tai su kokiais iššūkiais ir mitais tenka susidurti, jis papasakojo naujienų portalui tv3.lt. Apie tai, kad Mantas Jakštas pasirinks kunigo kelią tikriausiai negalvojo niekas.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši buvęs kunigas Edgaras Vegys. Po 15 metų, iš kurių septyneri buvo skirti mokymuisi kunigystės, o likusieji - kunigo darbui, Edgaras nusprendė keisti  gyvenimą iš esmės. Edgarai, tai koks yra esminis tavo gyvenimo lūžis? Aš ilgai svarsčiau, ar tai yra lūžis ar ne, bet dabar galvoju, kad tikrai juo galiu vadinti sprendimą mesti kunigystę ir grįžti prie dalykų, apie kuriuos svajoju nuo vaikystės.

Dalia KARPAVIČIENĖ Beveik prieš tris dešimtmečius, 1985-aisiais, Petras Algirdas Kanapka dviračiu iš Vladivostoko parmynė į Klaipėdą. Žygis iš vaikino pareikalavo fizinių ir dvasinių jėgų. Jis ieškojo gyvenimo prasmės: keliavo, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo statybininko specialybę. Bet namai kada nors sugriūva, o kelionės užsimiršta.