kristina nemaniūtė-gagė

Po per šventes nusidriekusios didžiulės eilės prie vienintelės mieste budinčios vaistinės, kurių iš viso tėra 6-ios, Seimo nariai socialdemokratai nusprendė paragini ministrą Arūną Dulkį išsiaiškinti tikrąją situaciją dėl tokių vaistinių poreikio. Ministerija sako, kad neturi teisinių svertų priversti vaistines dirbti savaitgaliais ir naktimis, tačiau sutinka, kad labiau prisidėti galėtų ir pačios savivaldybės.

Nepaisant naujų ribojimų, šalyje toliau plinta elektroninių cigarečių epidemija. Ypač gąsdina tai, kad šis liūnas vis labiau įtraukia nepilnamečius. Naujas politikų užmojis – apskritai uždrausti tokių gaminių prekybą ir leisti tą daryti vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, prieš tai turėtų būti įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos padedant mesti rūkyti. Medikai ir verslas tokius pasiūlymus deda į šuns dienas.

Beveik pusė šalies gyventojų savo vaistinėlėse turi seniai nevartojamų ir nebereikalingų vaistų. Nors didžioji jų dalis perteklinių vaistų yra sukaupę būtiniems atvejams namuose ar kelionėms, tačiau net 4 iš 10-ties teigia, jog nereikalingų vaistų likutis susidarė nebaigus gydytojų paskirto vaistų vartojimo kurso. Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi 49 proc.

Dar rugsėjį paskelbus skandalingus farmacininkų apklausos duomenis užvirė aštrios diskusijos. Atvėrę skaudulį, kad daugelis jų siūlydami įsigyti tam tikrų prekių vadovaujasi ne vien savo kompetencija, bet yra spaudžiami darbdavių, vaistininkai sako tiesiog yra spraudžiami į kampą. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc.

Liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro, teigia Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Liepos 1 d. įsigaliojusių farmacijos įstatymo pataisų neigiamą efektą skaudžiausiai patyrė mažos šeimos vaistinės – dalis jų buvo priverstos atleisti darbuotojus ir užsidaryti. Su tuo susidūrė ir Kaune daugiau kaip 30 metų veikiančio šeimos vaistinių tinklo vadovas Rimvydas Krivickas, kuriam teko uždaryti tris iš septynių laikinojoje sostinėje turėtų vaistinių. Jo teigimu, labiausiai dėl pasikeitusių įstatymų nukentės smulkiosios vaistinės ir gyventojai.

Vaistinių tinklai įspėja, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams teks atleisti 300 darbuotojų, o daliai vaistinių – užsidaryti, mat pritrūks jose visą laiką privalėsiančių dirbti vaistininkų. Tuo metu profesinė sąjunga atkerta, kad tai – tik tušti gąsdinimai ir net bandymas sukiršinti farmacininkų bendruomenę. Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko.

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne. Dabartinė tvarka tokia, kad kompensuojamųjų vaistų receptą lėtinėms ligoms gydyti galima išrašyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Praėjusių metų pabaigoje kaip niekada garsiai nuskambėjo istorijos apie tai, kaip žmonės vaistinėse sunkiai begali rasti įprastų antibiotikų vaikams ir kai kurių kitų vaistų.