komunalinės atliekos

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Savivaldybės renkasi skirtingus kelius – daugelyje savivaldybių statomi maisto atliekų konteineriai ir kompostinės, tačiau Vilniuje pasirinkta maisto atliekas surinkti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, atskiriant maisto atliekas kitos spalvos maišeliais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje svarstys nuo kitų metų pradžios planuojamą įvesti naują rūšiavimo tvarką – maisto atliekas reikės atskirti nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, siekiant padėti pereiti prie naujos tvarkos ir suformuoti atitinkamą įprotį, gyventojams bus dalinami maisto atliekoms skirti specialūs oranžinės spalvos vienkartiniai maišeliai ir kibirėliai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Gyventojams šiemet arba kitų metų pradžioje turėtų keistis rinkliavos už komunalines atliekas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netrukus tvirtins atliekų tvarkymo regionuose dydžius, o jų tvarkymo centrai turės aiškiai įvardyti sąnaudas, įtraukiamas į kainas. Aplinkos viceministrė sako, jog taip norima išskaidrinti šių paslaugų kainodarą. Be to, individualių namų savininkai, dabar mokantys pagal kvadratinius metrus, mokės pagal konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus gyventojams kitąmet nesikeis – savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino jų dydžius.  Bendros vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudos 2023 metais sieks 150,3 euro už toną, šiais metais jos siekė 150,8 euro.  Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) kontrolės ir bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio vilniečius kitąmet pasieks mažesnės sąskaitos nei šiemet.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) rūpinasi komunalinių atliekų išvežimu laiku ir bendro naudojimo konteinerių tvarkinga aplinka sostinėje. Efektyviai atliekų tvarkymo paslaugų kokybei užtikrinti VASA pasitelkia ne tik kontrolierius, bet ir išmanius įrenginius – bepiločius lėktuvus bei vaizdo stebėjimo kameras, rašoma pranešime spaudai. „Siekiame Vilnių padaryti draugiškesnį tiek gyventojams, tiek mūsų įmonių personalui.

Vilniaus savivaldybės pernai gruodį pakeista rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarka, kuria numatyta taikyti didesnę rinkliavą atliekas netinkamai tvarkiusiems gyventojams, negali būti taikoma, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė, kad savivaldybės 2021 metų gruodžio 15 dieną pakeista tvarka prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.