karo pramonė

Rusija pasimokė iš klaidų ir perstatė savo ekonomiką į karo bėgius, o Europa net nesugeba pagaminti reikiamo kiekio amunicijos ir neturi ryžto neleisti Rusijai nugalėti, televizijos „ARD“ reportaže kalbėjo Vokietijos leidinio „Bild“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris. „Jie švenčia, kad galų gale padėjo pirmą naujos amunicijos gamyklos akmenį. Ne pastatė, o padėjo pirmą akmenį. Po dviejų karo metų mes pradedame statyti gamyklą ir dėti pirmus akmenis. Čia ir yra problema.

Nepaisant to, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., o plataus masto invazija – 2022 m., Europos lyderiai intensyviai apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą pradėjo kalbėti tik pastaruoju metu. Nors kai kurie ekspertai įvardija skirtingas Rusijos puolimo datas, tačiau jie sutinka dėl vieno – Europa per naiviai tikėjo Rusijos demokratija.

Situacija Ukrainos fronte Lenkiją paskatino ne tik sparčiau ginkluotis, bet ir raginti tai daryti visą Europą. Ekspertus neramina tai, kad Maskva kariauti siunčia seną techniką ir vadinamąją „mėsą“, tad nieko nepraranda. Karybos apžvalgininkas Aurimas Navys tikina, kad Europos kariuomenės karui dar nėra pasiruošusios. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, jog Rusijos Federacija per artimiausius kelerius metus gali užpulti Europą.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimtimi JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai.

Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, per 3 metus tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo net 8 kartus. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę tokie skaičiai stebina, mat praėję metai turėjo rekordinį naujų projektų skaičių. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje patvirtino regioninius gynybos planus. Mūsų verslas, pramonė sako, kad galėtų prisidėti prie valstybės poreikių.

Įspūdinga spalvotų nuotraukų serija atskleidžia, kas Antrojo pasaulinio karo metu vyko Jungtinių Amerikos valstijų „namų fronte“. Fotografijose įamžinti civiliai vyrai ir moterys, petys į petį dirbę didžiulėse aviacijos bazėse montuojant bombonešius B-52, rašo Dailymail.co.uk. Išskirtinius kadrus 1940-1943 metais Karo informacijos biuro (Angl. Office of War Information, OWI) užsakymu užfiksavo fotografas Alfredas Palmeris.

Rusija pernai į užsienį eksportavo ginklų ir karinės įrangos už 13,2 mlrd. eurų. Tai yra 2,8 mlrd. daugiau nei metais anksčiau. Šiais metais užsibrėžta parduoti ginkluotės už 13,5 mlrd., trečiadienį Maskvoje pareiškė Federalinės karinio techninio bendradarbiavimo tarnybos (FKTBT) vadovas Michailas Dmitrijevas, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. Jo duomenimis, 2010-aisiais ginklų eksporto apimtys siekė 10,4 mlrd. Pernai metų planas buvo 11,6 mlrd., tačiau jis buvo viršytas 1,6 mlrd.

Bepilotis transporteris išbandomas Afganistane. Kaip rašo lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinius, naujasis bepilotis transportinis lėktuvas K-MAX bus išbandomas Afganistane. Čia aparatas bus skirtas kroviniams bei amunicijai tiekti. Kiek anksčiau K-MAX buvo išbandomas JAV poligone. Teigiama, kad bandomieji rezultatai buvo sėkmingi. Naujasis K-MAX pagamintas remiantis sinchropetio Kaman K-1200 prototipu. Bepilotis lėktuvas gali gabenti iki 2,7 t. krovinį kelių šimtų kilometrų atstumu.

Nė vienai pasaulio šaliai ne paslaptis, kad ginklų prekyba  – vienas pelningiausių verslų, gerokai papildančių valstybės biudžetą. Šios įplaukos laikomos didžiausiomis po prekybos nafta, dujomis ir kitais gamtos ištekliais. Trečioje valstybės pajamų vietoje, kaip bebūtų keista, yra alkoholio ir kitų narkotizuojančių medžiagų gamyba, dažnai susijusi su vadinamąja šešėline ekonomika. Tačiau nežabotas ginklų eksportas naikina menkiausius stabilumo daigus.