būsto paskola

Seimas svarsto, kaip paskatinti lietuvius fiksuoti būsto paskolų palūkanas. Lietuvoje tokių paskolų vos dešimtadalis. Lietuvos bankas ir finansų ministerija parengė įstatymą, pagal kurį šalies bankai privalės pasiūlyti palūkanas fiksuoti, o skolininkas galės rinktis, kas jam naudingiau. Valdantieji viliasi, kad palūkanų fiksavimas padės lietuviams sutaupyti. Tačiau klientų ir opozicijos atstovai prognozuoja, kad bankai savęs nenuskriaus.

Lietuvoje gyventojams yra suteikta apie 250 tūkst. būsto paskolų. Tačiau tik 50 iš tokių paskolų buvo refinansuotos. Taigi, net kai rinkoje sumažėja paskolų palūkanos, nemažai turinčių paskolas ir toliau jas moka didesnes. Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net jeigu šiuo metu jis yra didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.

Ne paslaptis, kad sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai daugeliui gyventojų yra nemenkas iššūkis. Tačiau yra tokių, kurie šią problemą išsprendžia gudraudami – pasirodo, šį būdą naudojo ne vienas lietuvis. Socialiniame tinkle žmonės dalinosi, kaip jiems pavyko gauti būsto paskolą nesukaupus pradinio įnašo. Jie tikino, kad niekas neskundžia, nes laimi visos pusės: tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, tiek ir pats brokeris.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Daugelis žino, kad norint gauti būsto paskolą reikia turėti nuolatinį darbą, pakankamai pajamų, pradinį įnašą ir neturėti per daug skolų. Vis tik šie aspektai – tik dalis to, į ką atsižvelgia bankai. Pavyzdžiui, dirbantiems ne pagal darbo sutartį paskolai gauti yra keliami griežtesni reikalavimai, o pajamos turi būti gaunamos į banko sąskaitą ne grynaisiais. Be to, jei mokate alimentus, jūsų galimybės gauti paskolą ir jos suma mažėja.

Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanomis, kurios yra susietos su tarpbankine palūkanų norma Euribor. Šiuo metu ji yra gerokai išaugusi, dėl to ir gyventojai bankams turi mokėti daug didesnes palūkanas nei anksčiau. Antradienį Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė pakeitimus, kuriuos įgyvendinus tikimasi, kad daugiau paskolų bus išduodamos su fiksuotomis palūkanomis. Esą dėl to ir gyventojai gali tikėtis daugiau sutaupyti.

Ilgą laiką gyventojai mieliau pirko nuosavą būstą, nes būsto paskolų įmokos buvo mažesnės už mėnesinę nuomą. Šiuo metu, pakilus palūkanoms, situacija pasikeitė. Mėnesinė nuomos kaina yra mažesnė nei paskolos įmoka. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tvirtina, kad taip ir turi būti, nes įsigydami savo būstą žmonės jį labiau vertina negu nuomodamiesi. Patys gyventojai mano skirtingai.

Ką daryti, jeigu žmogus labai nori įsigyti būstą, bet neturi sukaupęs pakankamai pinigų sumokėti už jį iš karto ar bent jau pradiniam įnašui? Tokiems pirkėjams nekilnojamo turto (NT) vystytojai siūlo išperkamosios nuomos galimybę. Tačiau kai kurie specialistai specialistai neslepia, kad toks būdas įsigyti būstą gali būti rizikingesnis ir brangesnis.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.