balkanai

Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir Vakarų Balkanų šalių vadovais aptars saugumo politiką ir šio regiono integracijos į Bendriją pažangą. „Susitikime daugiausia dėmesio bus skirtas ES įsitraukimui šiame regione bei bendrai saugumo ir užsienio politikai aptarti, – BNS sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. – Noras yra aptarti tą pažangą, kaip kiekviena šalis pažengė tolyn į priekį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kitą savaitę apsilankys Kosove ir Serbijoje, tarp Balkanų kaimynių išaugus įtampai, penktadienį pranešė Aljansas. Rugsėjį per ginkluotą pasalą nestabilioje Kosovo šiaurėje netoli sienos su Serbija žuvo policijos pareigūnas, o tai sukėlė vieną didžiausių eskalacijų buvusioje Serbijos provincijoje, kurioje dominuoja etniniai albanai.

Naujausi „nerimą keliantys“ incidentai Balkanuose rodo didėjančią Rusijos grėsmę regionui ir šalies prezidento Vladimiro Putino potencialą išprovokuoti dar vieną karą Europoje, teigia ekspertai. Vakarai privalo neleisti V. Putinui kurstyti konfliktą tarp Serbijos ir Kosovo, leidinyje „Foreign Affairs“ rašo Rusijos saugumo strategijas ir karines doktrinas tyrinėjanti Ivana Stradner ir buvęs žvalgybos pareigūnas Davidas Sheddas.

Albanijos sostinėje pirmadienį įvyks Europos Sąjungos lyderių ir Vakarų Balkanų šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptartas šešių šio regiono šalių kelias link narystės bloke.  Pagrindinės kasmet vykstančių derybų, vadinamų Berlyno procesu, temos – Vakarų Balkanų integracija į bendrąją rinką ir parama jų ekologinei ir skaitmeninei transformacijai. Šio regiono šalys, siekiančios narystės ES, yra Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su Balkanų šalių lyderiais ir Europos Komisijos vadove Graikijos sostinėje vykstančiame Europos Sąjungos ir Balkanų šalių vadovų susitikime. Tarp lyderių buvo ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kurio šalis atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų, įvestų Belgrado tradicinei sąjungininkei Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Serbijoje per dar vieną stiprią audrą, kuri šią savaitę praūžė Balkanuose, žuvo trys žmonės, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Penktadienį audra, atnešusi gūsingą vėją ir gausų lietų, pirmiausia siautėjo Slovėnijoje, po to pasislinko į Kroatiją, o paskiau – į Serbiją ir Bosniją. Valdžios institucijos pranešė apie elektros energijos skirstymo problemas ir padarytą didelę žalą, įskaitant nuvirtusius medžius, kurie apgadino automobilius ir stogus.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį atsistatydino iš savo partijos vadovo pareigų po daugiau nei dešimtmetį trukusio vadovavimo. Vis dėlto manoma, kad jis ir toliau liks įtakingiausia politine figūra šioje Balkanų šalyje. A. Vučičiaus Serbijos pažangos partija (SNS) pernai triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus, tačiau ji reguliariai sulaukia kaltinimų korupcija, o pastaruoju metu patiria didesnį spaudimą dėl masinių protestų, susijusių su dvejomis šaudynėmis.

Ketvirtadienį paskelbti oficialūs savaitgalį vykusių Juodkalnijos prezidento rinkimų rezultatai patvirtino, kad ilgametis šalies lyderis Milo Djukanovičius patyrė triuškinamą pralaimėjimą, o tai reiškia jo pasitraukimą iš šios mažos Balkanų valstybės politinės scenos po daugiau nei 30 metų valdymo. Ekonomikos ekspertas ir politikos naujokas Jakovas Milatovičius laimėjo sekmadienį vykusį antrąjį prezidento rinkimų turą, surinkęs apie 59 proc. balsų, o už M. Djukanovičių balsavo 41 proc.