• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Chaosu tapę vienuoliktokų tarpiniai atsiskaitymai – eksperimentas su mokiniais. Taip sako Vilniaus licėjaus direktorius. Su kokiomis problemomis susidūrė mokiniai ir ar prasminga buvo įdiegti tokią naujovę – „Dienos komentare“ pokalbis su Sauliumi Jurkevičiumi.

Chaosu tapę vienuoliktokų tarpiniai atsiskaitymai – eksperimentas su mokiniais. Taip sako Vilniaus licėjaus direktorius. Su kokiomis problemomis susidūrė mokiniai ir ar prasminga buvo įdiegti tokią naujovę – „Dienos komentare“ pokalbis su Sauliumi Jurkevičiumi.

REKLAMA

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia, kad vienoliktokų lietuvių kalbos tarpiniame patikrinime trikdžių nefiksuota, kokia yra jūsų mokyklos patirtis?

Vakar tikrai turėjome vieną trikdį, buvo trumpam dingęs internetas, todėl dvi moksleivės iškrito iš patikrinimo sistemos ir teko jų patikrinimą perkelti į penktadienį. Tiek vaikams, tiek vykdytojams tai sukėlė papildomos įtampos. 

Dar daugiau problemų buvo su matematikos patikrinimu, žadama net perskaičiuoti rezultatus, nes kai kurie uždaviniai pasirodė sunkesni nei turėjo būti. Kokie jūsų pastebėjimai dėl užduočių kokybės?

REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia, beveik visose tarpinių patikrinimų užduotyse negebame garantuoti kokybės. Tai yra akivaizdi tiesa. Po kiekvieno patikrinimo buriama komisija, vis bandoma kažką išsiaiškinti. Matosi, kad yra dviprasmiškų klausimų, pasitaiko, kad atsakymas nebūna aiškiai sufokusuotas. Tikrinami ne aukštesnieji mokinių gebėjimai, bet patenkinamo arba vidutinio lygio gebėjimai. 

REKLAMA

Kaip mokiniai jaučiasi po tokių patikrinimų?

Mokiniai yra šiek tiek nustebę. Dvyliktokai labai džiaugiasi, kad baigs mokyklą pagal seną sistemą. Įsivaizduokite, dabar vienuoliktokai vietoje vieno lietuvių kalbos ar matematikos egzamino laiko 3. Kyla prasmingumo klausimas: kam to reikėjo? Galų gale mes sugriovėme ir ardome mokyklos ugdymo procesą. Kalbėjau su chemijos mokytoja, dėl patikrinimų jie prarado 12 pamokų ir nespėja išeiti kurso. 

REKLAMA
REKLAMA

Jūsų akimis to išvis nereikėjo daryti?

Matot, čia yra naujovė, kai eskeprimentuojama su žmonėmis, su bendruomenėmis ir su sistema. Galbūt reikėjo pabandyti atlikti bandomąjį patikrinimą, o ne pradėti eksperimentuoti visame kontekste. Greičiausiai, aukščiausiu lygiu nesuvokiama, kad mes negebame užtikrinti užduočių kokybės. Tokiais eksperimentais yra diskredituojama švietimo sistema. 

Ministras tikina, kad tarpiniai patikrinimai turi likti, nes jų rezultatai įsiskaičiuos į galutinį balą ir moksleiviams esą bus lengviau 12-oje klasėje. Ar sutinkate su tokiu argumentu?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Manau, kad visi tie viešoje erdvėje nuolat išsakomi argumentai yra bandymas apginti tai, kas, akivaizdžiai, nėra iki galo prasminga. Mokinys pirmiausia turi išeiti kursą, turėti laiko pasiruošti egzaminams ir tada parodyti tam tikras žinias. <...>

Su siaubu galvojame apie kitus metus, nes didžioji dalis vienuoliktokų turės galimybę perlaikyti, prisidės papildomas srautas, tai mes niekuo daugiau neužsiimsime, kaip tik egzaminų organizavimu, krūvis mokykloms bus milžiniškas. 

Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje. 

Dar kartoju, kad mus valdo idiotai ir vykdo reformas dėl reformų.
Ar jūs, mielieji, įsivaizduojate kokius pamatus paklojate jaunimui juose rastis ateityje hipertoninei ligai. Stresai jaunystėje, kuomet jaunas individas susiduria su bauginančiu netikrumu ir galimai pražūtingomis pasekmėmis, yra kur kas daugiau grėsmingi negu įsivaizduojame.
Klausimas, kam to reikia? Atsakymas-kad mažiau būtų vadybininkų, daugiau darbininkų...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų