• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
55
asociacijos „Lyderė“ organizuojama diskusija „Moterų valdybose direktyva: kokių ambicijų turi Lietuva?“ (G. Matkutės nuotr.)

Lietuvoje moterys didžiausių biržinių bendrovių valdybose sudaro gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris taip pat toli gražu nėra pakankamas. Lietuvoje jų yra vos 25 proc., kai ES moterų dalis siekia 33 proc. – vis tiek gerokai mažiau nei pusė.

55

Lietuvoje moterys didžiausių biržinių bendrovių valdybose sudaro gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris taip pat toli gražu nėra pakankamas. Lietuvoje jų yra vos 25 proc., kai ES moterų dalis siekia 33 proc. – vis tiek gerokai mažiau nei pusė.

REKLAMA

Kaip spręsti šią problemą ir moteris įgalinti įsilieti į aukščiausią įmonės vadovybę buvi kalbama asociacijos „Lyderė“ organizuojamoje diskusijoje „Moterų valdybose direktyva: kokių ambicijų turi Lietuva?“. Šiuo metu Lietuva, pagal moterų dalį dirbant valdybose, užima 19 vietą iš 27.

Ši tema tampa vis aktualesnė, nes į Lietuvos teisę turėtų būti perkelta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių. Ji neatsitiktinai vadinama Moterų valdybose direktyva (angl. Women on Boards Directive, WoB).

Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi įstatymų paketą, kuris bus svarstomas Vyriausybėje, o vėliau bus pateiktas ir Seimui. 

REKLAMA
REKLAMA

Diskusijoje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentavo, kad būtų puiku, jei pokyčių pavyktų pasiekti be papildomo reguliavimo, nes Lietuvoje ir taip yra nemažai reguliuojamų sričių. Antra vertus, ji sutiko, kad pokyčiai turi įvykti.

REKLAMA

„Mes iš tikrųjų daugiau dėmesio skiriame moterų atrankai valstybinių įmonių valdybose, bet aš norėčiau palikti šiek tiek daugiau erdvės verslui nuspręsti, bet jei argumentavimas iš asociotų struktūrų yra, galima apie tai kalbėti“, – dėstė A. Armonaitė.

Vis tik ji sakė, kad verslui prisitaikymo našta vis auga ir galiausiai ji akumuliuojasi. A. Armonaitė kalbėjo, kad svarbu, kad liktų ir liberalų požiūrį ginančių politikų, kurie pasisakytų už kuo mažesnį verslo reguliavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė laikėsi kiek kitokio požiūrio. Ji sutiko, kad būtų puiku, jei reguliavimo būtų kuo mažiau, vis tik, yra atvejų, kai be jo pokyčiai neįvyksta arba vyksta per lėtai. „Kartais tas papildomas reguliavimas yra sprendimas“, – dėstė M. Navickienė.

Kokiu keliu eiti Lietuva gali pasirinkti

Lietuva taip pat turės įgyvendinti moterų valdybose direktyvą, vis tik šalis gali pasirinkti būdą,  kaip tai atliks.  Šiuo metu Lietuva yra pasirinkusi direktyvą taikyti ne tik biržinėms bendroves, bet ir didelėms. Direktyva būtų taikoma įmonėmis:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
  • kurių akcijomis leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
  • kurių registruota buveinė valstybėje narėje;
  • kurios nėra labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, t. y., netaikoma toms, kuriose dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. eurų arba kurios metinis balansas neviršija 43 mln. eurų.

Direktyva neribojama biržinių bendrovių galimybė paskirti labiausiai kvalifikuotus direktorius.

Pasak acociacijos „Lyderė“ vadovės Agnetos Skardžiuvienės, Lietuvoje yra apie 300 didelių įmonių, kurių pajamos už 2022 m. viršijo 50 mln. eurų, tačiau iš palyginti nedidelė dalis turi valdybas, kadangi pagal Lietuvos Akcinių bendrovių įstatymą valdybos nėra privalomos. 

REKLAMA

„Dar daugiau, nė vienas teisės aktas nekalba apie moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, formuojant valdybą“, – pastebi ji.

Valstybės narės, pasak A. Skardžiuvienės, turi užtikrinti, kad biržinėms bendrovėms būtų taikomas kuris nors iš šių tikslų:

  • nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 40 proc. nevykdomųjų direktorių pozicijų  (bet neviršijant 49 proc.);
  • nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 33 proc. visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius (bet neviršijant 49 proc.).

„Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis bendrovių valdybų narių yra vyrai, tai reikštų, kad biržinės bendrovės turėtų užtikrinti, kad moterys sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. valdybos narių, išskyrus vykdomuosius direktorius, o jei veikia stebėtojų taryba, tai ir stebėtojų tarybos narių, arba turėtų užtikrinti, kad moterys sudarytų ne mažiau kaip 33 proc. visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos narių, jei tokia veikia.

REKLAMA

Lietuvoje pasirinktas nurodytas tikslas, numatantis, kad didelės įmonės, tame tarpe ir biržinės bendrovės, turi užtikrinti, kad moterys sudarytų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek valdybos, tiek stebėtojų tarybos narių, jei tokia veikia“, – komentavo ji.

Valstybės narės turi perkelti Direktyvą iki 2024 m. gruodžio 28 d. Įmonės, kurioms ji bus taikoma, pasirinktą tikslą turės pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d. Tuomet Direktyva nustos galioti 2038 m. gruodžio 31 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų