lenkija

Programišiai, kurie, kaip manoma, yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, surengė kibernetinę ataką prieš Lenkijos naujienų agentūrą PAP. Penktadienį agentūros tinklalapyje du kartus – 14.00 val. ir 14.20 val. vietos laiku – pasirodė melagingas pranešimas: „2024 m. liepos 1 d. Lenkijoje bus paskelbta dalinė karinė mobilizacija. 200 tūkst. Lenkijos piliečių, tiek buvusių kariškių, tiek paprastų civilių, bus pašaukti į privalomąją karo tarnybą.

Lenkijos vyriausybės tyrimai siekiant nustatyti pastaruoju metu įvairiose Lenkijos vietose, įskaitant Varšuvą, Bytomą ir Silezijos Semianovicus, kilusių gaisrų priežastį atskleidė, jog kai kurie tokie incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo Rusijos suorganizuoti diversiniai veiksmai. Apie tai Lenkijos visuomenę informavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad grupė užsieniečių, įtariamų migrantų iš Baltarusijos, trečiadienį užpuolė sieną saugančius Lenkijos karius. Po operacijos jie tą pačią dieną buvo išleisti iš ligoninės. „Agresyvūs užsieniečiai, įsitaisę už techninės užtvaros, kelis kartus puolė Lenkijos tarnybų pareigūnus, – sakė sienos apsaugos spaudos biuro atstovas Michalas Bura.

Lenkų saugumo tarnybos trečiadienį pranešė, kad buvo sulaikyti trys asmenys, įtariami vykdę padegimus Rusijos tarnybų užsakymu, be to, apkaltino vieną ukrainietį šnipinėjimo prieš Lenkiją kurstymu. Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje, kuri yra ištikima Ukrainos rėmėja, būta kelių sabotažo sąmokslų, dėl kurių kaltinama Rusija. Manoma, kad trys sulaikyti įtariamieji – lenkas ir du baltarusiai – padegimus vykdė per Rusijos žvalgybos suplanuotą operaciją.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai nutraukė teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl teisės viršenybės principų pažeidimų. Komisijos sprendimas grindžiamas jos vertinimu, kad Lenkija sprendžia teismų nepriklausomumo klausimus ir yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos teismų sprendimus dėl teisės viršenybės.

Po to, kai pasienyje su Baltarusija peiliu buvo sužalotas karys, Lenkija vėl nori atkurti buferinę zoną prie ES išorės sienos. Reikalinga „maždaug 200 metrų buferinė zona ten, kur Lenkijos valstybei būtina imtis efektyvių veiksmų“, trečiadienį lankydamasis Dubiče Cerkevnės pasienio vietovėje sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aš noriu tai aiškiai visiems pasakyti. Čia nebus vietos jokioms deryboms.

Lenkijos saugumo tarnybos praneša sulaikiusios spėjamą šnipą. 26 metų Ukrainos pilietis mėgino gauti į Ukrainą gabenamų karinių transporto priemonių nuotraukų, informavo Lenkijos saugumo tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Įtariamasis esą kreipėsi į vieną lenką, prašydamas atitinkamų nuotraukų ir žadėdamas 15 000 eurų atlygį. Tyrėjai kaltina ukrainietį dalyvavus užsienio žvalgybų veikloje. Įtariamajam skirtas suėmimas. Jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.

Lenkija leido Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. Lenkijos gynybos viceministras Cezarijus Tomczykas radijo stoties „Radio Zet“ eteryje pareiškė, kad Lenkija leidžia Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje. „Lenkų ginkluotė, kurią suteikiame Ukrainai, neturi tokių ribojimų. Ukrainiečiai gali kovoti taip, kaip jie nori. Ir tai yra labai labai svarbus aspektas.

Lenkijos vyriausybė antradienį pranešė, kad lenkas, Kongo Demokratinėje Respublikoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos už šnipinėjimą, buvo paleistas ir grįžo į Europą. Lenkijos prezidentas įsikišo į Vidurio Afrikos valstybėje sulaikyto 52 metų vyro, kurį užsienio reikalų ministerija apibūdino kaip aistringą keliautoją, bylą.