kaja kallas

Estijos premjerė Kaja Kallas, pirmadienį susitikusi su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu, pažymėjo, kad Talinas ir Helsinkis susiduria su bendrais iššūkiais.  Estijoje su valstybiniu vizitu viešintis Suomijos prezidentas ir šalies premjerė aptarė būsimus tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus, paramą Ukrainai, susisiekimą ir saugumą Baltijos jūros regione, padėtį prie išorinių NATO ir Europos Sąjungos sienų.

Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad jų kolegos rusai per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus, kilus ginčui dėl bendros sienos. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“. Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių – kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis – statymą.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas interviu leidiniui „The Financial Times“  pareiškė, jog NATO neturėtų bijoti, kad instruktorių siuntimas į Ukrainą rengti jos kariškių gali įtraukti Aljansą į karą su Rusija. Pasak premjerės, „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, ir jos tai padarė savo rizika. Jei Rusijos pajėgos atakuotų instruktorius, tai automatiškai neįjungtų NATO 5-ojo straipsnio dėl savitarpio gynybos, teigė ji.

Estijai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-ąsias metines, vyriausybės vadovė Kaja Kallas pabrėžė šio žingsnio svarbą šalies saugumui. „Dabartinė saugumo situacija patvirtina, kad narystė Europos Sąjungoje užtikrina mūsų šalies išlikimą ir padeda mums saugoti savo demokratiją“, – sakė ji trečiadienį. Narystė ES, taip pat NATO, yra su Rusija besiribojančios šalies saugumo pagrindas.

Balandžio 17 d. Europos gynybos ir saugumo aukščiausiojo lygio susitikime Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino Europą pasirengti karui, skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“. „Europa susiduria su lemiamu momentu, kuris dešimtmečius lems mūsų saugumą ir ateitį, – sakė ji. – Turime nepamiršti, kad turime daug ką ginti ir labai realią grėsmę, nuo kurios turime apsisaugoti.

Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bando įbauginti Vakarų auditoriją ir suvaržyti jų vyriausybes, tačiau iš tikrųjų jis bijo realaus karo su NATO sąjungininkais. Premjerė K. Kallas tai sakė interviu britų transliuotojui BBC. Vyriausybės vadovės teigimu, nors V. Putinas puikiai sugeba „sėti baimę“, jo grasinimus reikėtų vertinti „rimtai“. „Jis jau kurį laiką grasina branduoliniu karu. Tačiau tai tik žodžiai.

Estijos premjerė Kaja Kallas, anksčiau išreiškusi suinteresuotumą tapti NATO generaline sekretore, suabejojo, ar visos Aljanso šalys yra lygios. Ji tai sakė leidiniui „Politico“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. K. Kallas vis dar mano, kad šį postą turėtų užimti lyderis, kurio šalis atitinka Aljanso tikslinį rodiklį skirti gynybai 2 proc. BVP.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Vakarai turi konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą iki JAV prezidento rinkimų. Taip teigia Estijos transliuotojas ERR, remdamasis jos interviu „Financial Times“ (FT). „Rinkimai visada yra neramus metas. Visada geriau padaryti viską, ką galime, prieš svarbius rinkimus“, – sakė K. Kallas FT Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.