išmokos

Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurių vienos yra skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui, o kitos skiriamos atsižvelgiant į kitas priežastis arba priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių. Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.

Parlamentas linkęs pritarti Seimo statuto pataisoms, kuriomis siūloma nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Jas priėmus, Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.

Grupė Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų padidintos vienkartinės išmokos vaikams gimus. Parlamentarai siūlo dvigubai didesnes išmokas, nei yra mokamos dabar. Išmoka siektų 1210 eurų Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad kiekvienam gimusiam vaikui yra skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Šiemet bazinės socialinės išmokos dydis yra 55 eurai.

Nuo birželio 3 d. vynuogių augintojai ir vyno gamintojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Paraiškos bus renkamos vieną mėnesį – iki liepos 1 d. Kaip teigiama Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešime žiniasklaidai, pagal intervencinę priemonę parama teikiama: vyninių vynuogių veislių pirminei gamybai vykdyti, t. y. įsigyti investicijas, reikalin...

Vyriausybė pritaria seimo nario Edmundo Pupinio siūlymui nustatyti, kad asmeniui su negalia, pasirinkusiam gauti išankstinę pensiją, kartu galėtų būti mokama našlių ar vienišo asmens išmoka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje teigiama, kad projektui siūloma pritarti.

Paprastai darbuotojai Lietuvoje yra apsaugoti nuo netikėtumų praradus darbą: jiems yra mokama išeitinė ir nedarbo išmokos, kai kuriems – ir ilgalaikio darbo ar garantinio fondo išmokos. Vis tik tokią apsaugą turi ne visi – likus be darbo jiems nepriklauso jokie pinigai. Savarankiškai – pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą – dirbantys ar juridinį asmenį turintys gyventojai tokių palengvinimų neturi, tačiau atitinkamai moka mažesnius mokesčius.

Siekiant, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o esamos pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Apie tai informuoja Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą.

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams. Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai.

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti. Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.