infliacija

Metinė infliacija euro zonoje gegužę paaugo iki 2,6 proc., nuo buvusių 2,4 proc. balandį, remdamasis išankstiniais duomenimis skelbia Eurostatas. Tuo metu spėjama, kad Lietuvos metinė infliacija gegužę sieks 0,8 proc., kai balandį siekė 0,4 proc. Metinė bazinė infliacija, kuri yra skaičiuojama atmetus maisto, alkoholio, tabako produktų ir energijos kainų pokyčius paspartėjo iki 2,9 proc., balandį ji siekė 2,7 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje šiais metais turėtų siekti mažiau 2 proc. Anot jos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2024 metams prognozuoja dar geresnius šalies finansinius rodiklius. „Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija tikrai slopsta. Šiais metais tikimės, kad infliacijos dydis bus žemiau 2 proc.

Išankstinis metinės (2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,8 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, gegužę sudaro 3 proc. Išankstinis mėnesinis (2024 m. gegužę, palyginti su balandžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,3 proc.

Karštą vasaros dieną nėra nieko maloniau nei atsivėsinti gaiviais ledais. Tačiau vasarėjant orams, kyla ne tik temperatūra už lango, bet ir desertų kainos. Infliacijos spaudimas jaučiamas visame pasaulyje, ir tai ypač atsispindi mūsų mėgstamų skanėstų kainų etiketėse. Auganti infliacija palietė ne tik kasdienes prekes, bet ir vasarojančių žmonių taip pamėgtus minkštų ledų furgonus.

Per pastaruosius trejus metus maisto produktai Lietuvoje pabrango apie 50 proc. Tačiau šiemet vis dažniau pasigirsta, kad vieni ar kiti dalykai ima pigti. Bent jau tą skaičiuoja oficialioji statistika. Vienas iš tokių maisto produktų ar, tiksliau, gėrimų yra kava, be kurios retas įsivažiuoja rytais. Kava atpigo kone daugiausia Statistikos agentūra „Eurostat“ skaičiuoja, kad šį kovą vidutinės kavos kainos visoje Europos Sąjungoje buvo vos 1,5 proc. didesnės nei 2023 metų kovą.

Metų infliacija Kinijoje balandį spartėjo iki 0,3 proc. nuo 0,1 proc. kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos vartotojų kainų indekso pokytis per metus teigiamas – trečią mėnesį iš eilės, šalies vyriausybei stengiantis skatinti vidaus paklausą. Be to, balandį metų infliacija Kinijoje 0,1 procentinio punkto viršijo agentūros „Bloomberg“ kalbintų analitikų prognozių vidurkį.

Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,3 punkto mažesnė nei pagal SVKI ir siekė 0,1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

2024 m. balandį, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 3,7 proc. praneša Valstybės duomenų agentūra. Metinė (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacija, apskaičiuota pagal SVKI sudarė 0,4 proc.

Norvegijos centrinis bankas penktadienį paliko galioti 4,5 proc. dydžio bazinę palūkanų normą, apie jos mažinimo artimiausioje ateityje planus neužsimindamas. Trečią pinigų politikos tarybos posėdį iš eilės priimtas toks sprendimas pateisino lūkesčius rinkoje, nurodo „Trading Economics“. Reguliuotojas pažymėjo, jog dabartinė pinigų politika yra pakankamai ribojančio lygio, kad ekonomika galėtų augti, o infliacija per „protingą laikotarpį“ grįžtų prie tikslinės ribos.